Juokaujama, kad pasiskolinus išleidžiame svetimus pinigus, o grąžinti reikia savus. Vis dėlto skolinimosi nereikėtų priskirti finansiniam nusikaltimui. Kaip skolintis teisingai, įvertinant atsakomybę, pasitelkiant žinias ir planavimą, komentuoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.
Kaip pasirinkti skolinimosi būdą?
Vargu, ar rasime žmogų, kuris tiesiog nori pasiskolinti pinigų. Dažniausiai žmogus nusprendžia skolintis, nes turi konkretų tikslą. Tad ir skolinimosi galimybių skirtumai yra susiję su skolinimosi paskirtimi.
Šiuo metu Lietuvoje siūloma įvairių skolinimosi galimybių. Skirtinguose bankuose pamatysite skirtingų pavadinimų produktų ir pasiūlymų. Pagrindinės skolinimosi kryptys yra kredito ar vartojimo kreditas, vartojimo kreditas įkeičiant nekilnojamąjį turtą, lizingas ir būsto paskola.
Vartojimo kreditas labiau tinka žmonėms, kurie nori įsigyti daiktą ar paslaugą iš karto, o po to ramiai grąžinti. Kredito limitas gali padėti suvesti netolygumus finansiniuose srautuose. Nutinka, kad vienu metu patiriama daug išlaidų – būtent tada, kai žmogus neturi pajamų, galima pasinaudoti kredito limitu.
Jeigu žmogus nori įsigyti brangų turtą ar paslaugą, kuriai neužtenka vartojimo paskolos sumos, galima svarstyti galimybę įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pasirinkus šį būdą, negalima pamiršti, kad reikės įvertinti turtą bei jį apdrausti.
Į ką būtina atsižvelgti prieš skolinantis?
Visą laiką kylančius poreikius norima patenkinti kaip galima greičiau. Dažniausia klaida, kurią žmonės daro – pirmiausia pasiskolina ir tik po to įvertina, kad nebus taip paprasta grąžinti. Ši problema dažniausiai iškyla, jei skolinamasi didelė suma.
Prieš apsisprendžiant skolintis, reikėtų įvertinti savo nuolatines pajamas ir perspektyvas. Pavyzdžiui, ar įmonėje, kurioje dirbate, nėra planuojama mažinti atlyginimų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į savo kasdienes išlaidas, ar jos nedidės. Rytoj gali būti blogiau nei šiandien, tad kartais verta prisimini ir tai, jog galima apsidrausti nuo prarastų pajamų, darbo. Tai papildomas saugumas, už kurį kartais mokėti verta.
Ko negalima pamiršti?
Papildomi pinigai kišenėje, net jei jie ir skolinti, dažniausiai asocijuojasi su teigiamomis emocijomis. Daugiau pinigų reiškia ir daugiau galimybių. Tiesa, galimybių sumažėja, kai skolą reikia grąžinti, tad pastarasis veiksmas asocijuojasi su neigiamomis emocijomis. Tad skolinantis reikėtų pasikliauti ne emocijomis, o logika.
Žmonės, apsispręsdami dėl skolinimosi ar lygindami skirtingas skolinimosi sąlygas, dažnai koncentruojasi tik į palūkanas ir pamiršta kitus klausimus. Norint iš tikrųjų palyginti, kur geriausia imti vartojimo paskolą ar kredito kortelę, būtina iš anksto sužinoti ir apie administracinius, sutarties sudarymo ar kitus mokesčius.
Kas bus, jeigu negalėsiu grąžinti skolos?
Nė vienas nėra apsaugotas nuo neplanuotų gyvenimo pasikeitimų. Kokią įtaką jos turės priklauso nuo to, ar žmogus ieško išeičių. Apie pokyčius nedelsiant reikėtų pranešti pinigų skolintojui. Auksinė taisyklė čia – nesislapstyti ir ieškoti sprendimo. Dialogas gali padėti išspręsti sudėtingas situacijas, o slėpimasis tik užtrenkia duris išeičių ieškojimui.
Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius
