Apie investavimą karts nuo karto tenka išgirsti iš įvairių žiniasklaidos priemonių, finansinių institucijų, tačiau dažnas nesiryžta rimčiau tuo domėtis, įsivaizduodamas, kad tai yra sunkus ir varginantis darbas, skirtas tik daug pinigų turintiesiams.
„Balsas.lt“ pradeda naują investavimo pradžiamokslio rubriką, kurioje kas savaitę bus pateikiami smulkūs pirmieji žingsneliai, nuo ko pradėti ir kaip, kur galima būtų investuoti. Į klausimus atsako „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas.
Kokią sumą pinigų reikia turėti norint, kad pinigai pradėtų dirbti Jums?
Šiandien investuoja visi norintys. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad investavimas yra turtingų žmonių veikla. Žinoma, dauguma turtingų žmonių investuoja, tačiau investavimas tik padeda paaiškinti, kaip jie tapo turtingi ir kodėl jie vis dar yra turtingi.
Pradėkime nuo to, kad pinigai visada turėtų tarnauti mums, o ne atvirkščiai. Ir nesvarbu daug ar mažai jų turime, mes nusprendžiame, ką su jais darysime – kaupsime, išleisime ar papildomai įdarbinsime. Idėja, kad pinigai uždirba pinigus turbūt žavi visus, juk taip norėtųsi vieną dieną visai nedirbti ir leisti pinigams dirbti už mus. Tačiau tą vienintelį ir svarbiausią žingsnį – pradėti – dauguma taip ir neišdrįsta žengti. Viena iš priežasčių - savęs nuvertinimas, manant, kad norint pradėti, reikia turėti didelį pradinį kapitalą.
Su kokia suma galima pradėti investuoti?
Galima pradėti su keliasdešimt litų per mėnesį. Jeigu investuosite daugiau, turėsite didesnį portfelį ir investavimo rezultatai bus reikšmingesni. Jeigu neturite daug patirties ir dar tik pradedate kaupti savo turtą, racionaliausia rinktis periodinio investavimo instrumentus, pvz. investicinį draudimą ar periodinio investavimo į investicinius fondus sutartis. Periodiškai investuojant lengviau prisitaikyti prie periodiškai gaunamų pajamų (mėnesio atlyginimas, avansas ir t.t.), be to, tokie instrumentai dažnai turi patrauklesnes investicijų įsigijimo sąlygas.
Ko galime tikėtis?
Tarkime pasirenkate periodinį investavimą į fondus, tai reiškia, kad su konsultanto pagalba išsirenkate fondą, sudarote sutartį ir Jums reguliariai nupirks pasirinkto fondo vienetų. Jums tereikia pasirūpinti, kad sąskaitoje būtų pinigų. Tarkime, kas mėnesį skirsite po 100 Lt ir Jūsų pasirinktas fondas uždirbs vidutinę 8 proc. metinę grąžą. Taip kaupdami po 5 metų turėtumėte 7 300 litų, po 15 metų – beveik 40 000 litų, o po 30 metų – virš 140 000 litų. Ir visa tai pasiektume skirdami po 3 Lt per dieną (100 Lt / 30 d.). Norite turėti milijoną? Puiku, skirkite šiek tiek daugiau – 16 Lt per dieną, kaupkite šiek tiek ilgiau - 35 metus ir milijonas gali būti Jūsų.
Psichologinis pasiruošimas
Specialaus pasiruošimo tikrai nereikia. Sėkmingai investuoja tiek jauni, tiek seni, tiek vyrai ir moterys. Netgi išsilavinimas ar intelekto koeficientas nėra esminis dalykas, yra daugybė pavyzdžių, kaip pavyzdžiui, beždžionės sudarytas investicinis portfelis tam tikrais metais pasiekia geresnius investicinius rezultatus nei ekspertų suformuoti portfeliai. Tame nėra nieko keisto, tik patvirtinamas faktas, kad joks žmogus negali 100 proc. tikslumu teisingai įvertinti ateities. Vertybinių popierių biržose susiduria milijonai individų su skirtingomis nuostatomis ir visi realaus pasaulio įvykiai greitai pasiekia finansų rinkas ir atsispindi vertybinių popierių kainose.
Tačiau ir naivumui čia ne vieta. Pradėję investuoti tikrai netapsite turtingais per vieną naktį. O pasirinkus rizikingus vertybinius popierius labai tikėtina, kad pamatysite ir investicijų vertės reikšmingą sumažėjimą. Į rinkų svyravimus reiktų žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką. Niekas negali atspėti, kada yra tinkamiausias momentas investuoti, todėl krentant vertybinių popierių kainoms, paprasčiausias sprendimas yra palaukti ir nieko nedaryti, nes ilgu laikotarpiu vertybinių popierių kaina linkusi didėti. Laikas yra investuotojų draugas.
Jums rūpimus klausimus apie investavimą galite užduoti Dariui Kuzmickui el.p. [email protected]
