„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvoje būtų galima didinti būsto nuomos rinką.
„Tada žmonės ir nekilnojamo turto (NT) rinka turėtų daugiau pasirinkimų. Pavyzdžiui, būsto pirkimo kainos kiltų, o nuomos – ne. Tada žmonės jau pagalvotų, ar tikrai dabar verta pirkti nuosavą būstą.
Kai kuriose Europos valstybėse ne fiziniai asmenys, bet įmonės būstus nuomoja. Lietuvoje būsto nuoma irgi galėtų užsiimti ne tik pavieniai. Pavyzdžiui, Estijoje įmonės stato daugiabučius nuomai. Tačiau Lietuvoje to nėra, nes nuomos rinka skendi šešėlyje. Bendrovėms būtų sunku konkuruoti su nelegaliais nuomotojais“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, nuomos sutarčių registravimas Lietuvoje turėtų būti privalomas.
„Kitose šalyse NT brokeriai prižiūri, kad būstas būtų nuomojamas legaliai. Tokiose šalyse tik per brokerį galima išsinuomoti būstą. Galbūt taip reikėtų padaryti ir Lietuvoje.
Taip pat reikėtų numatyti, kad neįregistravę sutarties nuomininkai neturės garantijų, kokias turės žmonės, kurie nuomojasi būstą legaliai“, – siūlė Ž. Mauricas.
Anot jo, dabar daugelis lietuvių nenori nuomotis, nes jaučiasi nesaugiai.
„Bet kada nuomotojas gali būstą parduoti ar pakelti nuomos kainą. Jeigu būstus nuomotų įmonės, sutartyse būtų galima iš anksto įtraukti punktą, kiek būsto nuoma gali pabrangti per metus.
Tada gyventojai jaustųsi saugiau, dažniau nuomotųsi būstus ir tai sudarytų konkurenciją būstų pirkimui. Atsirastų didesnė būstų pasiūla nei yra dabar. Galbūt tada nukristų ir būsto kainos“, – aiškino ekonomistas.
Įmonėms neapsimoka užsiimti nuoma
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sakė, kad Lietuvos nuomos rinka 95 proc. ar dar daugiau priklauso fiziniams asmenims.
„NT bendrovės neteikia tokių paslaugu, nes Lietuva negali lygintis su Vokietija, kurioje 65 proc. būstų yra nuomojama. Ten jauni žmonės nori gyventi arčiau miesto centro, negaišti laiko važiuojant į darbą.
O Lietuvoje nuomos rinka nėra išvystyta. Čia žmonės nori turėti savo būstą. Tokio žmonių įpročio greitai pakeisti neįmanoma. Tačiau palaipsniui, keičiantis kartoms susiformuos kitokie įpročiai. Galbūt žmonės dažniau būstą nuomosis, tačiau tam turi būti didesnė pasiūla“, – aiškino A. Avulis.
Anot jo, šiuo metu nėra nieko blogo, kad žmonės perka būstą ir jį nuomoja.
„Tokie žmonės teikia paslaugas, o kuo daugiau paslaugų tuo vartotojams geriau. Todėl nereikėtų tokių žmonių apmokestinti papildomais mokesčiais, kurie nori įsigyti antrą ar trečią būstą“, – teigė bendrovės vadovas.
Būstą reikėtų pirkti, kai jo tikrai reikia
NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius sakė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žmonės turi norą jaustis saugiai.
„O nuosavas būstas ir asocijuojasi su saugumu ir laisvumu. Žmogus gali pats spręsti, kaip įsirengti būstą. Nereikia nieko atsiklausti ar galvoti, kad po pusmečio jau reikės kraustytis, nes savininkas nuspręs būstą parduoti.
Turime keletą pavyzdžiui, Vokietijoje ar Šveicarijos, kur būstą nuomotis populiariau nei pirkti. Tačiau šie pavyzdžiai jau yra kraštutiniai“, – teigė NT ekspertas.
Anot jo, pirkdamas būstą žmogus išleidžia pinigus.
„Žmogus moka palūkanas, patiria nusidėvėjimo nuostolį. O kai nuomoja gyventojas nepatiria visų šių išlaidų. Tačiau klausimas ar nuomos sutartis yra tvari, ar žmogus gali saugiai jaustis. Vokietija ar Šveicarija gali pasiūlyti tokias nuomos rinkos sąlygas, kad žmogus gyvena tarsi nuosavame būste, labai lengvai jo niekas neišvarys į gatvę.
Pas mus to nėra, todėl žmonės ir nori nuosavo būsto. Tada tik kyla klausimas, kada yra palankus metas įsigyti būstą, ar yra sukauptas pradinis įnašas ir kiti finansiniai niuansai. Jeigu viskas yra žmonės linkę būstą pirkti“, – pasakojo A. Antanavičius.
Anot jo, žiūrėdami į kainą žmonės žmonės lygina banko įmoką ir nuomos kainą.
„Žinoma, būna, kad pakilus palūkanoms auga įmoka bankui. Ir tokiu laikotarpiu žmogus moka daugiau. Tačiau mes niekad nežinom, kada palūkanos augs, gal dar negreitai.
O šiuo metu kylančios būsto kainos tik ir skatina ne laukti, bet pirkti, nes žmonės bijo, kad kainos dar labiau augs“, – pastebėjo A. Antanavičius.
