Telefonspynė sugedusi, per sienas sunkiasi lietaus vanduo – tačiau remonto namo administratorius esą nepadaro. Net savivaldybės vadovai pripažįsta esantys prieš administratorių savivalę ir kaltina Aplinkos ministeriją, kad ši stabdo įstatymo projektą, kuris piktybinius administratorius paliktų be licencijų.
Daugiabučio gyventojas Andrius Meižys skundžiasi: „Turim skęstantį koridorių, elektros skydines. Yra didelės balos, gali būti elektros nuotėkis, žmogus nutrenktas.“
Vilniaus Perkūnkiemio gyventojas parodė, kur daugiabučio laiptinėje tirpstant sniegui arba po stipresnio lietaus per sienas teka vanduo ir kelia pavojų, mat netoli – elektros skydinė. Užuot sutvarkę hidroizoliaciją, namo administratoriaus „Mano būstas" siųsti darbuotojai uždėjo juoką gyventojams keliančią skardos juostą: „Jie nusprendė, greitai uždėsime stogelį, o vanduo toliau bėga. Elektros nuotėkio galbūt nebebus. Bet toliau skęstam, plytelės atšokinėja.“
Neveikia ir laiptinės telefonspynė. Su elektroniniu raktu gyventojai negali užeiti į namus, nors administratoriaus pagalbos prašo jau du mėnesius.
„Buvo pakeista sistema neperspėjus gyventojų. Ateini namo, skubi, durys neatsidaro“, – pasakoja A. Meižys.
Gyventojai tėškia ir dar vieną akibrokštą. Žiemą gausiai prisnigus buvo priversti patys gatvėje valyti sniegą, kad išvažiuotų, mat administratoriaus sniego valytuvų niekaip nesulaukė. Bet jie pasirodė tuomet, kai absoliučiai daugumai gyventojų nebereikėjo – prieš pat atšilimą.
„Tai devyniems daugiabučiams kainavo 4,5 tūkst. eurų“, – teigia Perkūnkiemio seniūnaitis Gintaris Banys.
Gyventojai kaltina administratorių už papildomus darbus teikiant keliskart didesnes sąskaitas nei rinkos kaina.
„Jų kaina yra neadekvati, neatitinka rinkos“, – sako G. Banys.
Veidrodžiai išvažiuojant iš kiemo žmonėms kainavo 400 eurų, tačiau jie rodo ne į tą pusę, kurią reikia, mat sureguliuoti administratoriaus meistrų niekaip nepavyksta prisikviesti.
Gyventojai abejoja, ar suveiks požeminiame parkinge priešgaisriniai davikliai, mat nuo jų meistrai atsisako nuimti dangtelius – su jais esą būna per daug klaidingų sirenų. Tačiau, anot gyventojų, meistrai mėgsta ypač dažnai keisti dar veikiančias apšvietimo lempas, ir, žinoma, už jas atsiųsti papildomas sąskaitas.
G. Banys skundžiasi: „Jie tyčiojasi ir juokiasi, kad tu kažko nori. Džiaukis, kad mes tau teikiam paslaugas, tu tik mokėk mokesčius.“
Besiskundžiančių gyventojų namus administruoja „Icor“ kompanijai priklausanti bendrovė „Namų priežiūros centras“. Šios atstovas konkrečiai atsakinėti į gyventojų skundus nesiteikia ir pateikia štai tokį standartinį komentarą.
„Gyventojų pastebėjimai dėl namo priežiūros mums puikiai žinomi. Esame įmonė, orientuota į klientų lūkesčius. Dalį problemų jau išsprendėme. Dalis jų bus išspręstos artimiausiu metu klientų naudai“, – sako „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis.
Neapsikentę namų administratoriaus savivalės, gyventojai pagalbos ieško ir savivaldybėje, tačiau ir šios vadovai pripažįsta esantys bejėgiai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius aiškina: „Mes turim administratorių, kurie labai mėgsta išpūsti sąskaitas ir padaryti darbus, kurie nereikalingi. Turime bėdą. Reikia teisės aktų nacionalinių, kad galėtume kontroliuoti tuos administratorius. Žmonės gali pasiskųsti, o mes atsakyti, kad suprantame. Tokia realybė.“
„Mes ne kartą kreipėmės į Aplinkos ministeriją ir Seimą, prašydami pakeisti teisės aktus ir duoti savivaldybėms normalias kontroliavimo galias. Bausmė būtų tokia – jei administratorius 3 kartus grubiai pažeidžia administravimo nuostatas, netinkamai elgiasi su klientais. Reikia braukti iš administratorių sąrašo, tai reiškia biznio pabaigą“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas savivaldybės iniciatyvai atiminėti administravimo licencijas mieste už bent tris grubius pažeidimus, nepritaria. Anot jo, ji per griežta ir gali ja gali piktnaudžiauti patys administratoriai siekdami išstumti vienas kitą iš rinkos. Ministras siūlo su administratorių lupikavimu kovoti viešumu ir žada kitąmet sukurti specialų portalą internete, kur gyventojai matytų paslaugų sąmatas.
„Sukurti informacinę sistemą, į kurią būtų įkeliami visi name daryti darbai, viešieji pirkimai, ataskaitos, kad savivaldybė matytų ir gyventojas pamatytų. O ne ieškotų pas bendrijos pirmininką ar administratorių kažkuriame stalčiuje padėtų dokumentų“, – sako S. Gentvilas.
Valdininkai primena, kad gyventojai turi galimybę pasikeisti neįtinkantį administratorių arba įsisteigti patys bendriją. Tačiau tam reikalingas daugiau kaip pusės daugiabučio butų savininkų sutarimas, o surinkti tiek parašų, patys daugiabučių gyventojai sako, būna sudėtinga.
Vilniuje net pusei namų administratorius parinko savivaldybė, mat gyventojai patys nesugeba nubalsuoti, ko nori.
