Ketvirtadienį „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė žurnalistams papasakojo, kiek pinigų trūksta biudžete ir kas bus daroma, kad deficitas būtų padengtas.
„Sodra“ skaičiuoja, kad gegužės mėnesį vidutinis darbo užmokestis siekė 1343 eurus ir nuo metų pradžios esą beveik nepasikeitė. Metinis darbo užmokesčio augimas sulėtėjo iki 5,2 proc., kai metų pradžioje viršijo 11 proc.
Beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjęs darbuotojų skaičius lėmė, kad gegužę bendras darbo užmokesčio fondas, t.y., bendra visiems darbuotojams išmokėtų algų suma, mažėjo 2,6 proc. iki 1,395 mlrd. eurų.
Šiemet iki gegužės pabaigos „Sodra“ išlaidos per 187 mln. eurų viršijo gautas pajamas. Dėl to mažės jos anksčiau sukauptas rezervas.
„Karantinas baigėsi ir stebime, kad darbo rinka atsigauna. Nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, jis gerokai palankesnis nei balandį ir kovą.
Tikimės, kad daliai gyventojų darbo vietą padėjo išsaugoti ir ligos išmokos, kurias „Sodra“ tėvams, prižiūrėjusiems savo mažus vaikus, mokėjo tris mėnesius. Toliau esame nusiteikę mokėti išaugusias nedarbo išmokas.
Bendrai stebime, kad gyventojų darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs, tačiau smukusias darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas“, – vertina „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Ji prognozavo, kad metų pabaigoje „Sodros“ rezerve liks 100 mln. eurų. Tai reiškia, kad šiemet planuoto socialinio draudimo biudžeto surinkti nepavyks.
Direktorė taip pat patikino, kad visos numatytos išmokos gyventojams bus mokamos laiku.
Daugiausia išmokų gavo moterys
Šių metų kovą – gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista.
Labiausiai COVID-19 paveikė vyriausius darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų/ atleidimų balansas tarp vyriausių 56–65 metų amžiaus gyventojų (-8300). Palyginti, 31–40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3,5 tūkst. daugiau darbuotojų nei priimta.
Pastaruosius darbuotojus galėjo apsaugoti ir ligos išmokos – iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30–39 metų amžiaus. Du trečdaliai jų – moterys.
Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu ženkliai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.
Iš viso dėl epideminės situacijos „Sodra“ jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį – 206 mln. eurų, kai, palyginti, pernai per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.
Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.
Atgal priėmė ne visus
Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo ženkliai palankesnis, negu balandį, kai atleista per 14 tūkst. darbuotojų daugiau negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700).
Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.
Gegužę stebima nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista – ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.
Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado nei atrado vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.
„Karantinas turės įtakos „Sodros“ biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skyrėme daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėjome 311 mln. eurų. Augs ir išlaidos nedarbo išmokoms.
Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – sako J. Varanauskienė.
