Vis labiau brangstant pragyvenimui mieste ne vienas turintis vasarnamį sodininkų bendrijoje susimąsto, gal vertėtų ten apsigyventi nuolat. Ne visi žino, kad sodininkų bendrijos – tai mažos valstybėlės valstybėje. Jose įstatymu reglamentuota demokratinė tvarka. Tačiau kaip ir didžiojoje valstybėje, jei valdžion patektų nesąžiningi žmonės, gero nelauk.
Skelbimuose rašoma ne viskas
Parduodamas sklypas Nemenčinės plente, SB „Smėlynė“. Asfaltuotas privažiavimas, miesto komunikacijos, gatvių apšvietimas, šalia miškelio ir upės. Rami, gera vieta, puikiai tinka ramiam gyvenimui ir šeimos namo statybai. Parduodami du sklypai vienas šalia kito po 7,6 aro. Jei perkate abudu iš karto kaina 45 tūkst. Lt už arą, jei vieną – 50 tūkst. Lt aras.
Štai tokį skelbimą galima rasti paieškojus, kur apsigyventi toliau nuo triukšmingo miesto. Tačiau jame nieko nerašoma, kokius mokesčius teks mokėti ir kokios tvarkos teks laikytis. Be abejo, nuovokesnis žmogus susiras ir perskaitys 2003 m. patvirtintą Sodininkų bendrijų įstatymą arba iš draugų ir kaimynų patirties daugiau ar mažiau sužinos, kuo ypatingas gyvenimas tapus sodininkų bendrijos nariu.
Solidžios rinkliavos
Sodininkų bendrija „Smėlynė“ įsikūrusi dešimtame Nemenčinės plento kilometre. Netoli teka Neris, aplink pušynai, kaimynystėje net garsiosios Turniškės. Verta dėmesio vieta. Todėl ir sklypų kainos čia nemažos. Tačiau įsigijus sklypą minėtoje bendrijoje ir tapus jos nariu teks susimokėti 500 Lt stojamąjį mokestį. Kitose bendrijose jis dažniausi būna ne didesnis nei 100 Lt. O jei naujas bendrijos narys sumanys statytis namą, sumokės stojamąjį infrastruktūros mokestį – 4 000 Lt, jei rekonstruos namą – 2 000 Lt, o kai pastatytas ar rekonstruotas namas bus įvertintas kaip tinkamas eksploatuoti – dar 2 000 Lt. Įnešęs šiuos pinigus bendrijos narys įgyja teisę „prisijungti prie esamos transporto ir inžinerinės infrastruktūros objektų: privažiavimo, elektros energijos tinklų ir dujotiekio, ir įsirengtų geriamo vandens gręžinį, sertifikuotus buitinių nuotėkų valymo įrenginius. Jei sodo bendrijos „Smėlynė“ narys, vykdydamas statybos darbus, pažeistų vandens laistymo sistemą, dujotiekį, elektros tinklus, asfalto dangą, tai jis privalo atlyginti priskaičiuotą žalą ir įnešti pinigus į sodo bendrijos kasą.“ (Citata iš išplėstinio valdybos posėdžio 2006 06 27 d., kalba netaisyta.)
Parūpo pinigai
„Smėlynės“ bendrijoje – 157 nariai. Kiekvieno jų sklype – namas. Ir dabar užsukus į bendriją matyti naujos statybos ir renovuojami namai. Tad nesunku įsivaizduoti, kokios sumos papildo bendrijos biudžetą. Tokia rinkliava teisėta, nes 2007 m. birželio 12 d. jai pritarta visuotiniame ataskaitiniame sodininkų bendrijos „Smėlynė“ susirinkime. Įdomu ir tai, kad minėta bendrija neturi revizijos komisijos. Revizoriaus pareigas joje eina vienas žmogus. Įstatymams tai neprieštarauja, tačiau ne vienam kelia abejonių. Kas galėtų paneigti, kad...Tačiau tai tik prielaidos. Nieko nuostabaus, kad prasidėjus sunkmečiui bendrijos nariams parūpo, kam naudojami jų pinigai. O tai, kad pirmininkė Ona Dijana Stankuvienė į opoziciją susibūrusiems žmonėms nenorėjo ar nesugebėjo paaiškinti, kokia finansinė bendrijos padėtis, sukėlė audrą, kurios pasekmės labai aiškios: nori ar nenori, bet demokratiškai išrinktas asmuo turi atsiskaityti jį rinkusiesiems.
Įtarimus kelia baimė
Susitikus su bendrijos nariais paaiškėjo, kad keturiolika metų pirmininke dirbanti O.D.Stankuvienė, pasak jų, ne tik neleidžia susipažinti su sodininkų bendrijos narių registracijos knyga, kas yra numatyta Sodininkų bendrijų įstatyme, bet ir nepateikia finansinės ataskaitos, kurioje būtų aiškiai matyti, kam naudojami tiksliniai mokesčiai ir kaip nario mokesčiai surinkti pinigai. „Mūsų manymu, vien iš infrastruktūrinių mokesčių turėtų būti apie 50 tūkstančių litų. Dalis žmonių atnešė kvitukus. Tai vien pagal juos jau yra 28 tūkstančiai. Šitų pinigų paskirtis – tikslinė. Buvo žadama pirkti sniego valytuvą, įrengti šaligatvius, pastatyti greičio ribojimo ženklus, skelbimų lentas. Kur visa tai?“ – klausė paskutiniame susirinkime revizijos komisijos nare išrinkta Gražina Kisielienė. Anot jos, nesuprantama, kodėl pirmininkė paniškai bijo parodyti finansinius dokumentus. Juk būtent tai ir kelia didžiausią įtarimą, kad daug kas yra ne taip, kaip turėtų būti.
Sukiršino žemė
O. D.Stankuvienė tikino, kad tai jos nuopelnas, jog bendrija yra pavyzdinė, net septynis kartus apdovanota, kaip gražiausiai tvarkoma. „Mylėjau bendriją kaip savo vaiką. Mėgstu būti tarp žmonių, tad šis darbas man nebuvo našta. Per lietų stovėjau, kol tiesė asfaltą, žiūrėjau, kad nė viena mašina nenusuktų į šoną. Nusiperka jaunimas sklypus, statosi namus ir net neįsivaizduoja, kaip viskas anksčiau čia atrodė“, – pasakojo pirmininkė. Moteriai labai skaudu, kad po tiek nuoširdaus darbo metų ja nepasitikima. Tai, kas vyksta dabar, ji vertina kaip šmeižto kampaniją. Anot jos, atlikus reviziją paaiškėjo, kad yra sutaupyta 18 tūkst. Lt. Paklausta, kodėl prasidėjo nesutarimai su bendrijos nariais, pati įvardijo priežastį: dėl to, kad šalia esantiems kaimynams nepasirašė geodezinių matavimų akto.
„Esu nuskriausta. Man trūksta 60 kv. m žemės“, – sakė pirmininkė. Tačiau kaimynystėje esantys Pisarevskiai neturi daugiau nė vieno metro, nei yra jų privatizavimo dokumentuose. Tai nustatė ir iš Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus atvykusi komisija. Tačiau pirmininkė nepasirašo Lilijanos Kunevičienės pateiktų dokumentų, reikalingų norint įregistruoti statinius, nors pačios O. D.Stankuvienės ūkinis pastatas irgi stovi per arti tvoros. Tad logiškai mąstant, būtų galima gražiai kaimyniškai susitarti.
Vadovautis tik įstatymu
Susivienijimo „Vilniaus sodai“ pirmininkas Vladislavas Butkevičius sakė, kad konfliktų sodininkų bendrijose apstu. Audringuose susirinkimuose, jei tik yra kviečiami, dalyvauja ir susivienijimo žmonės. Tačiau ne visada ir jie gali padėti. „Demokratiškai išrinktą valdžią galima pakeisti tik tokiu pat demokratiniu keliu vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymu. Jame yra numatytas mechanizmas, kaip išsirinkti naują valdybą, kaip kontroliuoti finansinę bendrijos veiklą“, – aiškino V.Butkevičius. Anot jo, pirmininku būti nelengva. Tad keisti įstatymą taip, kad būtų apribotas sodininkų bendrijų pirmininkų kadencijų skaičius, jis nemato prasmės. „Yra ne viena bendrija, kur niekas nenori būti pirmininku. Ką tada daryti? O kad atsiranda aktyvių žmonių, labai gerai. Tik jie turi labai atidžiai skaityti įstatymus ir neužsiimti saviveikla“, – perspėjo V.Butkevičius.
Jei reiks, atsiprašys
Jo mintims pritaria ir viena „Smėlynės“ bendrijoje susikūrusios iniciatyvinės grupės narė Rima Merečinskienė. „Problema – ne pirmininkės ginčai su kaimynais dėl ribų. Visus piktino nuolat kylantys mokesčiai ir pirmininkės vienvaldystė. Susirinkimai „Smėlynėje“ būdavo labai nedalykiški. Dvi valandos ditirambų, o paskui – vaišių stalas. Problemų svarstymui nebelikdavo laiko ir noro. Dalyvavusiųjų sąrašuose – ir bendrijos narių, ir jų artimųjų parašai. Taip negali būti. Turime keisti požiūrį ir visi aktyviai dalyvauti bendrijos gyvenime. Tada nereikės kaltinti einančio pirmininko pareigas“, – tvirtino R.Merečinskienė. Ji tikisi, kad bendrijos pirmininkė nevilkins ir artimiausiu laiku įregistruos naujus bendrijos įstatus. Tada galės pradėti veiklą teisėtai išrinkta revizijos komisija. Pasak jos narės G.Kisielienės, jei išaiškės, kad finansinė bendrijos veikla be priekaištų, pirmininkės O.D.Stankuvienės bus atsiprašyta.
Nijolė Baronienė
