Pranešta, jog „Snoras“ nekompensuos kelių milijonų litų smulkiesiems investuotojams, kurie savo pinigus investavo į šio banko vertybinius popierius.
Tačiau savo skolininkams bankrutavęs „Snoras“ nedaro jokių nuolaidų. Kelmės rajone gyvenanti šeima, nesugebėjusi laiku sumokėti įmokų, gali prarasti namus. Bankas į bėdą patekusiems žmonėms nepratęsia paskolos grąžinimo termino.
Paskola būstui atnaujinti
Į redakciją kreipėsi kaime kuklių dviejų kambarių butą turinti moteris. Dėl šio buto jos šeima įklimpo į skolas.
2008-aisiais iš „Snoro“ banko paėmė 20 tūkstančių litų paskolą būstui remontuoti. Šiltino, keitė langus, vamzdyną.
Tuo metu šeima vertėsi neblogai. Abu turėjo darbus. Pamanė, jog skola nėra labai didelė. Iki 2014 metų, kas mėnesį mokėdami po 360 litų, be didelio vargo sumokės.
Suremontavo butą. Metus mokėjo paskolą. Tačiau 2009-aisiais dėl ekonominės krizės vyras prarado darbą. Vėliau tapo neįgalus.
Tenka gyventi iš 600 litų neįgalumo pašalpos.
Žmonai atvirkščiai: kol turėjo neįgalumą, dirbo socialinėje įmonėje. Tačiau po kurio laiko gydytojų komisija nusprendė, kad moteris sveika.
Praradusi neįgaliosios statusą, prarado ir darbą valstybės remiamoje socialinėje įmonėje.
Dabar jos pajamos – tik 330 litų socialinė pašalpa. Grąžinusi beveik šešis tūkstančius litų paskolos, šeima nebeturėjo iš ko toliau mokėti įmokas.
2009-ųjų vasarą paskolos sutartis buvo pakeista. Šeima bankui liko skolinga beveik 17 tūkstančių litų. Turėjo mokėti 12 procentų metinių palūkanų.
Bankas vienašališkai nutraukė sutartį
Po kelių mėnesių šeima nesukrapštė pinigų paskolai dengti. Pajamos nesiekė nė tūkstančio litų. Dar reikia išlaikyti nepilnametę dukrą.
Kadangi skolininkai nevykdė įsipareigojimų, bankas praėjusių metų rugsėjo mėnesį vienašališkai nutraukė paskolos sutartį anksčiau termino.
Dabar reikalaujama iš karto grąžinti visą paskolą: 14341 litą, 1151 litą palūkanų ir 3480 litų delspinigių.
Aptirpusi paskola, apaugusi palūkanomis ir delspinigiais, vėl išsipūtė.
Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Atsiliepdama į ieškinį bankui, įsiskolinusi šeima prašė išdėstyti įmokas dalimis.
Anglijoje dirbantis jų sūnus sugebėtų kas mėnesį mokėti po 800 litų. Taip galėtų grąžinti bankui paskolą.
Tačiau „Snoro“ atstovai nesutiko, kad skolininkai mokėtų dalimis. Esą paskolos grąžinimo terminas – iki 2014 metų sausio 9 dienos. Mokant po 800 litų per mėnesį jis nusitęstų iki 2016 metų.
Teismas konstatavo, jog 12 procentų metinės palūkanos yra labai didelės. Jos neatitinka kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo, interesų.
Vartojamosios paskolos be užstato sutarties sąlyga pripažinta nesąžininga nuo jos sudarymo.
Tačiau teismas atsižvelgė ir į kitos pusės turtinę padėtį. „Snoro“ bankas yra bankrutuojantis. Jis pats turi daug įsipareigojimų kreditoriams. Todėl, patenkinus šeimos prašymą, būtų pažeisti ne tik ieškovo, bet ir kreditorių interesai.
Gruodžio 12-ąją priimta nutartis, kurioje pripažintas „Snoro“ ieškinys kelmiškių šeimai. Priteista reikalaujama suma ir dar bylinėjimosi išlaidos.
Viltis – laiduotojas
„Esame visiškai palūžę. Gydžiausi ligoninėje. Užpuolė depresija. Nebeišmanau, ką daryti, – į redakciją užsukusi guodėsi moteris. – Paskolos atidėjimas būtų buvęs mūsų išsigelbėjimas. Sūnus tikrai būtų išgalėjęs skirti 800 litų kas mėnesį. Dabar gali atimti mūsų butą ir parduoti iš varžytynių.“
Moteris kreipėsi į advokatą. Šis patarė surasti kokį nors laiduotoją, kuris padėtų gauti paskolą iš kito banko ir grąžinti pinigus „Snorui“.
„Gal kas galėtų padėti? – vylėsi moteris . – Artimų žmonių kaip ir neturiu. Ir tėvai, ir uošviai mirę. Kiti artimesni giminės pasiligoję. Tenka pasikliauti tik savimi ir sūnum. Atrodė, jog suma, kurią skolinomės, nėra labai didelė. Juk ir mes buvome sveiki, darbingi. Kas galėjo žinoti, kad gyvenimas pasisuks tokia linkme?“
Regina MUSNECKIENĖ
