Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą.
„Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.
Tokia padėtis sudaro sąlygas kauptis pradelstiems mokėjimams tiek finansinėms institucijoms, tiek už paslaugas ir pan. Jų skaičius per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo daugiau nei 50 proc. „Naujai įsiskolinusių namų ūkių skaičius padidėjo nedaug. Tai reiškia, kad tie, kurie, jau turėjo skolų, dar labiau įsiskolino“, – sakė O. Bložienė.
Visus metus augęs santaupų skaičius vasarą pradėjo mažėti. Tai, anot Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės, – normalu.
„Pirmąjį metų pusmetį vyravo optimistiški lūkesčiai, geresnės nuotaikos, tad namų ūkiai daugiau skyrė vartojimui nei taupymui. Santaupų mažėjimą galima pateisinti ir tuo, kad gyventojai dalį santaupų skyrė tiems dalykams, kurie susidėvėjo, kuriuos reikėjo atnaujinti ir kuriems recesijos metu lėšų skirti nebuvo galimybių“, – sakė specialistė.
