Vilius Petkauskas
Pastaruosius kelerius metus politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai skambino varpais apie Lietuvos gyventojų negebėjimą kurti verslo ir dirbti sau. Tačiau statistika rodo, kad didelis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius būdingas tik vargingiausioms valstybėms.
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 15 proc. Savarankiškai dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje sistemingai mažėja nuo tada, kai šalis įstojo į ES. Kol nepriklausėme ES, savarankiška veikla Lietuvoje užsiėmė daugiau nei penktadalis visų dirbančių asmenų.
Verta atkreipti dėmesį, kad savarankiškai dirbančių žmonių skaičius toli gražu nėra sveikos ekonomikos rodiklis. Pavyzdžiui, Makedonijoje, kurios BVP vienam gyventojui dukart mažesnis nei Lietuvoje, savarankiškai dirbančių asmenų skaičius sudaro šiek tiek daugiau nei 28 proc. Ekspertų nuomone, savarankiškas darbas – puiki verslumo mokykla.
Skatina verslumą
Statistiškai savarankiškai dirbančių asmenų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau negalima sakyti, kad tai neigiamai veikia lietuvių norą kurti nuosavą verslą. Statistikos departamento duomenimis, įregistruojamų įmonių skaičius šalyje didėja. Finansų krizė neigiamai paveikė įmonių statistiką, tačiau 2013 metų pradžioje įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius buvo 60 proc. didesnis nei 2008-aisiais, kai buvo pasiektas pikas. Dar daugiau, palyginti su 2009 metais, įmonių skaičius padvigubėjo.
Verslumą šalyje skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas, paklaustas, ar savarankišką darbą galima tapatinti su verslumu, teigė, kad tarp šių dviejų reiškinių sąlyčio taškų yra. „Sakyčiau, kad savarankišką darbą galima tapatinti su verslumu, tačiau verslumas nėra būtinai savarankiškas darbas. Savarankiškai dirbantis žmogus yra lyg ir verslininkas, jis turi savo verslą, kurį vykdo individualiai arba su šeimos nariais“, – sakė analitikas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Katena Leontjeva leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė nemananti, kad savarankišką darbą reikėtų visiškai sieti su verslumu, tačiau pastebėjo, kad vienas pamatinių verslumo požymių – darbo vietos sukūrimas sau, o tai iš esmės ir yra savarankiškas darbas. „Viliamasi, kad tai yra pirmas žingsnis įmonės, kuri įdarbina daugiau žmonių, link, tad šioje vietoje ir matome savarankiško darbo bei verslumo sąlytį“, – pridūrė analitikė.
Kitas žingsnis – nuosavas verslas
Analizuojant statistiką, galima pastebėti kelias tendencijas, susijusias su savarankiška veikla. Augant nedarbo lygiui, daugėja savarankišku darbu užsiimančių žmonių, tad panašu, kad lietuviai linkę dirbti savarankiškai, kai nebėra kitos išeities. Tokią įžvalgą patvirtino ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių Gražinos Startienės ir Ritos Remeikienės atlikta analizė, kurioje teigiama, kad „savarankiškas darbas Lietuvoje veikiau traktuojamas kaip galimybė išvengti nedarbo, o Vakarų Europos šalyse tokia veikla naudojama savo svajonėms įgyvendinti“.
Kita įdomi tendencija – mažėjant savarankiškai dirbančių žmonių skaičiui, auga įsteigtų įmonių kiekis. Galima daryti prielaidą, kad dalis savarankišku darbu užsiimančių asmenų, kurie įgyja verslininko patirties, galiausiai įkuria savo verslą. V. Ivanovo teigimu, savarankiškai dirbančių žmonių indėlis į valstybės ekonomiką yra svarbus ne tik dėl sumokamų mokesčių, bet ir dėl verslumo įgūdžių. „Savarankiškai dirbantys asmenys sukuria darbo vietas ir sau, ir kartais savo šeimos nariams. Galų gale savarankiškas darbas išsivysto į darbo vietų kūrimą, įmonių savininkai yra verslininkai, kurie savo darbą pradėjo nuo individualios veiklos“, – pasakojo analitikas.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinta savarankiškai dirbanti kino industrijos atstovė Ieva Bužinskaitė pasakojo tikinti, kad individuali veikla padės gauti reikiamos patirties, kuri pravers kuriant verslą. „Kadangi esu jauna ir neturiu daug patirties, šiuo metu man kur kas paprasčiau dirbti su skirtingais projektais. Galbūt ateityje galėsiu įkurti savo įmonę, kuri užsiims ta pačia veikla“, – pasakojo mergina. Pašnekovė pridūrė, kad veikiant savarankiškai kur kas lengviau dirbti su skirtingais žmonėmis ir projektais. Tai palengvina sprendimą dėl konkrečios veiklos srities ateityje.
Kliudo mokesčiai ir biurokratija
Pasaulio banko sudaromame „Palankumo verslui“ indekse kaip vienas kritinių Lietuvos verslo aplinkos trūkumų nurodomas popierizmas. Verslo įsteigimo kategorijoje Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima vos 107 vietą, o esminė tokio rezultato priežastis – poreikis gauti įvairias pažymas, liudijimus ir patvirtinimus, kurie sukuria papildomas išlaidas. Palyginimui – Estija šioje kategorijoje užima 47 vietą.
Analogiška situacija yra ir to paties reitingo mokesčių mokėjimo srityje. Pasaulio banko skaičiavimu, Lietuvoje verslui reikia mokėti net 11 skirtingų mokesčių, o ši procedūra vidutiniškai atima 175 valandas per metus. Nenuostabu, kad didžiausi keblumai užsiimant savarankišku darbu kyla laukiant leidimų ir pildant pajamų deklaracijas.
K. Leontjeva leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė mananti, kad mažėjantis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius gali būti susijęs su mokesčių našta. „Reikėtų žiūrėti, ar žmonės nelinkę užsiimti savarankiška veikla, ar yra nuo jos atgrasomi, o panašu, kad Lietuvoje jie veikiau yra atgrasomi. Turime didelius mokesčius, intensyvų reguliavimą. Individuali veikla nepaprastai jautriai reaguoja į bet kokius mokesčių pakeitimus“, – pasakojo ekspertė.
I. Bužinskaitė savaitraščiui pasakojo, kad dirbant savarankiškai neretai tenka susidurti su biurokratine painiava. „Sunku atskirti, kas yra laisvoji profesija, o kas ne, tad neaišku, kam mokėti 5 proc. GPM mokesčio, o kam 15 procentų. Iš tikro tenka praleisti nemažai laiko, kad suprastum, kam ir kodėl reikia mokėti“, – patirtimi dalijosi mergina ir pridūrė suprantanti, kad sistemos keitimas nėra pats geriausias problemos sprendimas, tačiau, anot jos, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai galėtų šiek tiek labiau pasistengti dėl gyventojų.
„Sistema ir taip komplikuota, tad konsultuojantys asmenys neturėtų įnešti papildomos sumaišties. Yra buvę atvejų, kai nesutapo mano duomenys „Sodros“ ir VMI deklaracijose, o konsultantė atsakė nežinanti, kodėl taip yra. Kyla klausimas, o kas tada žino“, – pasakojo I. Bužinskaitė.
FAKTAI: Savarankiškas darbas
• 2013 metų pradžioje Lietuvoje veikė 13 018 mažų ir vidutinių įmonių
• „Eurostat“ duomenimis 2013 metų pradžioje Lietuvoje savarankiškai dirbo 127 tūkst. gyventojų. • Oficiali statistika rodo, kad 24 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų sukuria bent vieną papildomą darbo vietą • Lietuvoje savarankiškai dirba 12,7 proc. vyrų ir 7,4 proc. moterų
