Pasak T. Johanssono, Skandinavijoje, o ypač Suomijoje, žmonės labai gerai supranta, kad pastatų renovacija ir iš principo visa statybų industrija kuria naujas darbo vietas, kelia šalies BVP bei gyventojų pragyvenimo lygį. Jis pastebėjo, kad nuo 1996 iki 2009 metų statybų sektorius bei jame dirbančių darbuotojų kiekis augo bene sparčiausiai, lyginant su kitomis rinkomis. Nors per ekonominį sunkmetį buvo jaučiamas šioks toks kritimas, šiuo metu Suomijoje vėl matomos augimo tendencijos.
Svečias iš Suomijos taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jų valstybėje didelis dėmesys skiriamas kovai su klimato kaita ir ypač anglies dvideginio išmetimu į aplinką. „Kad ir kaip kam nors būtų keista, pastatų šiltinimas ir jų sandarinimas yra viena iš efektyviausių priemonių šioje kovoje. Reikia atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. viso išmetamo anglies dvideginio į aplinką patenka dėl kiaurų pastatų šildymo kaltės. Tad pastatų sandarinimas ir izoliacija tampa ypatingai reikšmingu faktoriumi kovoje su klimato kaita. Įdomu tai, kad jeigu šiltindami pastatus panaudosite 1 kilogramą polistireninio putlasčio kaip izoliacinės medžiagos, tai jums padės sutaupyti apie 200 kilogramų naftos, išleidžiamos pastatams šildyti“, - pabrėžė T. Johanssonas. Pasak jo, Suomijoje atlikti bandymai parodė, kad jeigu grindis apšiltinsite papildomu 100 mm polistireniniu putplasčiu, tai atsipirks ir finansinę naudą vartotojas pajus per artimiausius 4-6 metus.
Tokiai pozicijai pritarė ir Polistireninio putplasčio asociacijos Prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius. Jo nuomone, norint pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, gyventi sveikoje bei darnioje aplinkoje, o kartu siekiant mažiau niokoti aplinką, pastatų modernizavimas turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu. „Nėra jokių abejonių, kad klimatas, aplinka ir net būstas, kuriame gyvename, daro didelę įtaką žmogaus organizmui ir kasdienei mūsų savijautai. Štai, pavyzdžiui, man yra tekę kalbėti su viena mokytoja, kuri kategoriškai tvirtino, jog vaikai iš tvarkingų ir modernizuotų, o tai reiškia šiltų namų, ne tik geriau jaučiasi, mažiau serga, bet ir geriau mokosi. Manau, kad jos žodžiuose yra tiesos, nes modernizuotuose pastatuose oras yra švaresnis, patalpose yra mažiau anglies dvideginio, vadinasi, ir mąstoma produktyviau. Kitą vertus, modernizuotuose pastatuose ir oras yra sausesnis, dėl to nesiveisia pelėsiniai grybai, kurie gali būti labai sunkių ligų priežastimi“, - sakė mokslininkas.
T. Johanssono nuomone, statant ir šiltinant pastatus, taip pat reikia rinktis medžiagas, kurios mažiau kenkia aplinkai. „Yra šiltinimo medžiagų, kurios gamybos procese sunaudojama kur kas mažiau naftos, šiltnamio efektą išskiriančių dujų bei kitų žalingų rūgščių, nei gaminant kai kurias kitas panašias medžiagas. Suomijoje pastebiu tendenciją, jog einame teisingu keliu – finansinės naudos, kuri nesikerta su darnia aplinka“, - mintimis dalinosi svečias iš Suomijos.
