Didžiosios buitinės technikos parduotuvės žino daugybę būdų, kaip įtikti pirkėjams - jei kliento kišenėje nešlama reikiama suma banknotų, tuomet mandagiai siūloma norimą prekę įsigyti išsimokėtinai. Įdomu, kad ne viena reklamos kompanija siūlo klientui net nesukti galvos dėl pinigų stygiaus ir iš karto reklamoje pateikia puikų pasiūlymą – 0 proc. pradinė įmoka ir 0 proc. palūkanų, bet ar visuomet tai klientą apsaugo nuo papildomų mokesčių perkant prekes išsimokėtinai?
Susigundė siūloma nuolaida
Naujienų portalas „Balsas.lt“ sulaukė pasipiktinusios skaitytojos laiško, kuriame ji rašė: „Norėjau įsigyti spausdintuvą ir domėjausi, kaip šią prekę nusipirkti išsimokėtinai. Šių metų lapkričio 20 dieną viename internetiniame puslapyje radau reklamą, jog pasinaudojus paslauga „Pirk išsimokėtinai“ mėnesinė įmoka už mano išsirinktą spausdintuvą yra 38 Lt, o visa prekės kaina 459 Lt. Po kelių dienų, atvykusi į parduotuvę, pasiėmiau reklaminį lankstinuką, kuriame radau tą pačią reklamą, nurodančią jog galiu prekę įsigyti su 0 proc. palūkanų, nuo 0 proc. pradine įmoka, taip pat dideliu šriftu nurodyta, jog mėnesinė įmoka yra 38 Lt. Pagal reklamą, jokių papildomų mokesčių mokėti nereikia. Kaip man nurodė parduotuvėje, mėnesinės įmokos dydis nurodytas perkant prekę išsimokėtinai 12 mėnesių laikotarpiui. Kadangi nurodyta kaina ir terminas man tiko, tomis pačiomis sąlygomis išsirinkau dar vieną prekę, virdulį, ir abi prekes nusipirkau išsimokėtinai su „Pirk išsimokėtinai“ paslauga, kurią teikia UAB „Snoro lizingas“.
Savo pirkiniu moteris džiaugėsi, kol neperskaitė išperkamosios nuomos sutarties: „Pagal akcijos sąlygas sudarytoje pirkimo išsimokėtinai sutartyje nurodyta, kad paskolos suma yra 554 litai (t.y. 95 litai už virdulį ir 459 litai už spausdintuvą). Vadinasi, mėnesinė įmoka už virdulį yra 7,92 Lt, o už spausdintuvą 38,25 Lt, viso – 46,17 Lt, tačiau, kaip pamačiau iš sutarties dokumentų, pirmoji įmoka buvo dviguba, t.y. 96,03 Lt. Iš pradžių nesupratau, kodėl taip, kodėl pirmoji įmoka dvigubai didesnė, tačiau paanalizavusi sutartį supratau, kad prie pirmosios mėnesinės įmokos buvo pridėtas sutarties mokestis. Reklamoje nebuvo nieko kalbama apie egzistuojantį sutarties mokestį.“
Svarbi informacija – nutylima?
Laiške skaitytoja piktinosi prekybininkų gudrybėmis: „Pasidomėjusi įstatymais supratau, jog buvau apgauta. Visų pirma, reklamoje nurodyta mėnesinė įmoka buvo apskaičiuota be jokių mokesčių, tiesiog padalinus prekės kainą iš 12 mėnesių bei suapvalinus į mažesniąją pusę, t.y. nerodant centų po kablelio. Reklamoje nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuota mėnesinė įmoka, kas į ją įeina, kokie papildomi mokesčiai bus taikomi. Išvada paprasta – parduotuvė nuo savo klientų slepią svarbią informaciją, kuri gali paveikti jų sprendimą pirkti išsimokėtinai ar ne. Taip daryti neleidžia ne tik įstatymai, bet ir paprasčiausia pagarba klientams.“
Skaitytojos teigimu, daug žmonių nesigilina į pirkimo išsimokėtinai sąlygas, neskaito sutarčių, patiki reklama, kurią pamato prekybos centre ir taip pakimba ant gudriai paspęsto kabliuko.
Svarbiausia informacija ne reklamoje, bet sutartyje
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, ką apie skaitytojos paminėtus prekybininkų reklamos triukus mano vartotojų teises ginančios institucijos.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialistų teigimu, privalomus reikalavimus vartojimo kredito reklamai nustato Vartojimo kredito įstatymas. Vartojimo kredito sutarties reklamoje turi būti nurodyta ši standartinė informacija: fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą; bendra vartojimo kredito suma; bendros vartojimo kredito kainos metinė norma; jei taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė ir vartojimo kredito grąžinimo terminas (kai jie nesutampa); prekių ar paslaugų kaina ir bet kokio išankstinio mokėjimo suma, kai vartojimo kreditas suteikiamas atidedant mokėjimą už konkrečias prekes ar paslaugas; jei taikoma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma ir dalinių mokėjimų suma.
Vartotojui informacija turi būti pateikiama tiesiogiai
VVTAT Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Mačiulskis, komentuodamas situaciją, sakė: „Išanalizavus reklaminiuose lankstinukuose pateikta informaciją, matosi, kad kiekviename puslapyje yra pateikta įstatymo reikalaujama informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas griežtai reglamentuoja tolesnius informacijos teikimo vartotojui etapus t.y. kokia informacija vartotojui turi būti pateikiama tiesiogiai. Tai visu pirma informacija iki sutarties sudarymo bei informacija kuri privalo būti sutartyje, sutarties forma. Tai yra, vartotojas prieš pasirašydamas sutartį, turi galimybę du kartus susipažinti su įstatymo nustatyta privaloma informacija.“
Pašnekovo teigimu, labai svarbu pažymėti, kad įstatymas užtikrina vartotojų teisių apsaugą, jeigu nepateikiama įstatymo reikalaujama informacija: „Įstatymas nustato, kad jeigu vartojimo kredito sutartyje pateikta ne visa pagal privaloma informacija arba jeigu vartojimo kredito sutartyje nurodyta informacija yra klaidinanti ir tai turėjo esminės įtakos vartojimo kredito gavėjo sprendimui sudaryti vartojimo kredito sutartį, kurios jis kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs, vartojimo kredito gavėjas turi teisę atsisakyti vartojimo kredito sutarties, pranešdamas vartojimo kredito davėjui apie vartojimo kredito sutarties atsisakymą raštu patvariojoje laikmenoje prieš 30 kalendorinių dienų.“
„Šiuo atveju vartojimo kredito gavėjas turi vartojimo kreditą grąžinti mokėdamas vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio įmokas, tačiau jis neprivalo mokėti vartojimo kredito sutartyje nustatytų palūkanų ir kitų išlaidų. Taigi, jeigu vartotoja savo sutartyje neras visos informacijos, ji galės prekę įsigyti už parduotuvėje nurodytą kainą nepatirdama jokių papildomų išlaidų.Tarnybai įvertinus pateiktos reklamos turinį kilo klausymų dėl pakankami aiškaus informacijos atskleidimo, ypač internetiniame puslapyje. Todėl Tarnyba atliks papildomą tyrimą“, – kalbėjo specialistas.
Ne visuomet „pigiausias“ yra tikrai pigus
Paklaustas, į ką klientams vertėtų atkreipti dėmesį sudarinėjant kredito sutartis, M. Mačiulskis sakė: „Kiekvienam vartotojui įsigyjančiam prekes vartojimo kredito būdu ypač svarbus rodiklis, kuris neleidžia manipuliuoti sąvokomis ir kuris skaičiuojamas visoje Europos Sąjungoje vienodai pagal patvirtintą formulę ir taisykles, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma. Vartotojui bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra reikšminga tuo, kad ji padeda palyginti konkurencingus kredito pasiūlymus. Pavyzdžiui, vartojimo kreditas X suteikiamas už 0 proc. palūkanų normą (vartotojos pavyzdys), o vartojimo kreditas Y už 10 proc. palūkanų normą. Vien palyginus šiuos dydžius, gali atrodyti, kad naudingiau priimti pirmąjį pasiūlymą kaip pigesnį. Tačiau gali būti, kad vartojimo kreditui Y taikomi daug mažesni mokesčiai (sutarties sudarymo, administravimo, dokumentų spausdinimo ir t.t. (žinoma virš 30 įvairiausių mokesčių pavadinimų) negu kreditui X, todėl sudėjus visas išlaidas (tiek palūkanas, tiek sutarties sudarymo mokestį, tiek visus kitus mokesčius), pasirodo, kad naudingesnis pasiūlymas yra visgi Y. X kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (pagal vartotojos pavyzdį) yra 18,98 proc, o Y kredito – 10 proc.“
Specialisto teigimu, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. „Norma, tai sintetinis rodiklis, apimantis kredito dydį, jo suteikimo kaštus bei kredito suteikimo periodą. Nauja tai, kad naujasis Vartojimo kredito įstatymas, kuris įsigaliojo balandžio 1 d., aiškiau apibrėžia, kokios išlaidos sudaro bendrą vartojimo kredito kainą: nurodant bendrą vartojimo kredito kainą į ją turi būti įtraukiamos visos išlaidos – ne tik palūkanos už suteiktą kreditą, bet ir komisiniai mokesčiai, sutarties administravimo mokesčiai, su mokėjimų operacijomis susijusios išlaidos ir kt.“
