vartojimo kreditas

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Per praėjusius metus vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo kreditų. Tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 m., o bendra vartotojų pasiskolinta suma pernai buvo mažesnė beveik ketvirtadaliu ir siekė šiek tiek daugiau nei 390 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas.

Prezidentui pasirašius Seimo priimtą įstatymo pataisą, kuri leidžia paskolas ir vartojimo kreditus atidėti 3 mėnesiams, gyventojai suskubo pasinaudoti šia galimybe. Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės šią lengvatą vertina skirtingai. Vienos jų dar iki pasirašyto įstatymo atidėjo klientams mokėjimus, o kitos tikina, kad vartotojai bando pasinaudoti susiklosčiusia situacija.

Šventiniu laikotarpiu padaugėja besiskolinančių pinigus, tačiau kokia tai bebūtų paskola, būtina gerai atsiminti asmeninius duomenis, kurie pateikiami sutartyje. Kitu atveju gali kilti keblumų ne tik norint pakeisti duomenis, bet ir grąžinti paskolą. Vyras prieš kelis metus paėmė paskolą iš „Credit24“, kurią valdo „IPF Digital Lietuva“, tačiau jo žmona teigia, kad jis sutarties negavo, o pasikeitus telefono numerį nebepavyko prisijungti prie savitarnos svetainės.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos investuotojų valdomas Šiaulių bankas už netinkamą vartojimo kredito reklamą nubaustas 28,1 tūkst. eurų baudą. Bankas per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė trečiadienį gavęs pranešimą apie Lietuvos banko valdybos sprendimą Šiaulių bankui skirti baudą. Bankui skirta bauda siekia 0,03 proc. banko 2017 metų bendrųjų pajamų.

Dauguma vartotojų pradeda domėtis savo kredito istorija po to, kai bankas, lizingas, vartojimo kredito ar telekomunikacijų įmonė atmeta paraiška gauti kreditą ar pirkti išsimokėtinai, rodo 185 tūkst. vartotojų elgsenos tyrimas. „Mano Creditinfo“ ekspertai analizavo, kas paskatino vartotojus 2014-2016 m. pirmą kartą atsiversti savo finansinės drausmės CV. „Kredito istorija vertinama skolinantis. Nuo to, ji gera ar prastesnė, gali priklausyti finansavimo sąlygos bei pati finansavimo galimybė.

Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, mažųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) rinka sumažėjo apie 11,5 proc. iki 79,4 mln. litų. Sudarytų sutarčių skaičius sumenko 8,7 proc. iki 210 tūkstančių. Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma paskutinio ketvirčio duomenimis buvo 379 litai – 2,5 proc.

Didžiosios buitinės technikos parduotuvės žino daugybę būdų, kaip įtikti pirkėjams - jei kliento kišenėje nešlama reikiama suma banknotų, tuomet mandagiai siūloma norimą prekę įsigyti išsimokėtinai. Įdomu, kad ne viena reklamos kompanija siūlo klientui net nesukti galvos dėl pinigų stygiaus ir iš karto reklamoje pateikia puikų pasiūlymą – 0 proc. pradinė įmoka ir 0 proc.

Kosmetinėmis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis Seimas žengė link didesnės vartotojų apsaugos. Buvo atmestas Agnės Zuokienės pasiūlymas sumažinti palūkanų kainą iki 400 procentų, nes, palikus siūlytus 250 procentų, esą, neapsimokės teikti vienos - dviejų savaičių paskolas. Trumpalaikius kreditus pakeitimo iniciatorė vadino neatsakingo skolinimosi pavyzdžiais ir dalimi socialinių problemų priežasčių.

Seimas po svarstymo pritarė Vartojimo kredito įstatymo projektui (už balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11).Vartojimo kredito įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių, kuria numatoma reguliuoti vartojimo kreditus, kai jų dydžiai yra ne didesni kaip 75 tūkst. eurų, taip pat, jeigu teikiant tokį kreditą nėra įkeičiamas turtas.

Seimo narė Agnė Zuokienė, remiantis ES valstybių praktika, siūlo . Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui, numatantis galimybę riboti vartojimo kredito kainą. Tokį siūlymą pateikė Seimo narė Agnė Zuokienė, remdamasi ES valstybių praktika. „Vartojimo kreditų gavėjams šiuo metu taikomos ypač didelės palūkanos bei įvairūs mokesčiai, kurių dydžio vartojimo kreditų gavėjai tinkamai įvertinti dažnai nesugeba.

Nors vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai savo skolinimosi galimybes po ekonominio nuosmukio vertina atsargiau, tačiau besiskolinančiųjų skaičius auga.

Žodis „bankas“ kreditavimo paslaugų įmonės pavadinime gali daryti įtaką potencialaus kredito vartotojo nuomonei apie tai, ar atitinkama įmonė yra, ar nėra bankas, rodo Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) užsakymu vasario mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Iš „bankų“ tikisi daugiau Tyrimas parodė, kad šalies gyventojai kreditavimo įmones, kurių pavadinimuose yra žodis „bankas“, dažniau palaiko bankais.

Per praėjusių metų gruodžio mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 54 mln. litų ir siekė 1,22 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Gruodį gyventojų pradelstų įsiskolinimų augimas buvo lėčiausias per paskutinį praėjusių metų pusmetį. Įsiskolinimų dydis stabilizavosi „Praėjusių metų paskutinis mėnuo išsiskyrė tiek lėtesniais gyventojų pradelstų skolų augimo tempais, tiek ir padidėjusia padengtų pradelstų įsiskolinimų suma.

Trumpalaikes paskolas teikianti bendrovė „SMScredit.lt" atlikusi viešą apklausą, kurioje dalyvavo beveik 3000 respondentų, kelia prielaidą, jog daugiausiai greitųjų vartojimo kreditų yra suteikiama dirbantiems vienišiams. Apklausos metu buvo siekiama identifikuoti greitųjų vartojimo kreditų rinkos tikslinėms auditorijoms būdingus bruožus. Į klausimus atsakinėjo vyrai ir moterys iš visos Lietuvos. Tyrimo rezultatai rodo, jog paskolas tolygiai ima tiek vyrai, tiek moterys.

Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) įspėja vartotojus lengvabūdiškai nepasiduoti „greituosius“ kreditus teikiančių įmonių rinkodaros akcijoms, o nusprendusiems jomis pasinaudoti, pataria pirmiausiai gerai išsiaiškinti visas kreditų teikimo sąlygas.

Išanalizavusi vartojimo kreditus teikiančių įmonių šių metų III ketvirčio pabaigoje turėtus vartojimo kreditų portfelius, Lietuvos vartojimo kredito asociacija teigia, kad ši rinka persiskirsto, keičiasi jos lyderiai.