Seimas po svarstymo pritarė Vartojimo kredito įstatymo projektui (už balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11).Vartojimo kredito įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių, kuria numatoma reguliuoti vartojimo kreditus, kai jų dydžiai yra ne didesni kaip 75 tūkst. eurų, taip pat, jeigu teikiant tokį kreditą nėra įkeičiamas turtas.
Svarstomo įstatymo projekto nuostatos turėtų užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu sparčiai plinta kreditus teikiančių bendrovių (ypač greitų kreditų) veikla bei plečiamas jų paslaugų spektras. Pastebėta, kad dauguma šių bendrovių, veikdamos neatsakingai, menkina bankininkystės reputaciją ir bankų sistemos reikšmę visuomenei.
Įstatymo projektas nustato teisinį reguliavimą visų subjektų, kurie teikia vartojimo kreditus, neskirstant juos į ilgojo laikotarpio kreditus, ar trumpojo laikotarpio kreditus. Tačiau, šiuo įstatymo projektu siekiama spręsti ir greitųjų kreditų davėjų bei jų gavėjų atsakomybės klausimus.
Įstatymo projekte nustatytos vartojimo kreditų teikimo sąlygos ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimai, vartojimo kredito davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų pareigos bei atsakomybė teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų mokumą, vartojimo kredito gavėjų teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš terminą ir vartojimo kredito davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejus.
Įstatymo projekte yra numatoma, kad teisę verstis vartojimo kredito teikimo veikla galės tik juridiniai asmenys, kurie pateiks informaciją Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir bus įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Prašymas Tarnybai turėtų būti pateiktas raštu.
Akcentuojama, kad teisės verstis vartojimo kredito teikimo veikla neturi fiziniai asmenys. Asmuo bus įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, jei atitiks šio įstatymo reikalavimus ir pateiks Tarnybai tai patvirtinančius dokumentus, išvardintus šiame įstatymo projekte. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių neapsiribojama sąrašo sudarymu, o nustatoma licencijavimo tvarka. Nustatyti įstatymo projekte tokią tvarką siūlė ir socialdemokratas Algirdas Butkevičius, tačiau Seimas nepritarė.
Įstatymo projektas taip pat nustato kredito davėjams pareigą suteikti maksimalią informaciją per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikta informacija gavėjui tam, kad kredito gavėjas galėtų atsakingai priimti sprendimus, palyginti visas galimybes ir pasirinkti jam tinkamą vartojimo kredito rūšį. Įstatymas taip pat įtvirtina kredito davėjų pareigą atsakingai vertinti kredito gavėjų galimybes tokius kreditus gauti.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtina labai svarbi kredito gavėjui teisė grąžinti gautus vartojimo kreditus, atsisakant sutarčių anksčiau laiko, t.y. kredito gavėjai įgyja teisę per 14 dienų nuo sutarties sudarymo iš esmės be rimtesnių pasekmių nutraukti vartojimo kredito sutartį tik grąžindami gautą kreditą ir per tą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas už tą kreditą.
Šiuo įstatymu yra sugriežtinamos vartojimo kreditavimo reklamos sąlygos. Šiuo metu pakanka nurodyti tiktai palūkanų normas, o įstatymo projekte nustatoma, kad turi būti nurodomi ir kiti duomenys apie siūlomas sudaryti vartojimo kredito sutartis, t. y. visi mokėjimai, kurie yra numatyti sudarant vartojimo kredito sutartį. Šis reikalavimas turėtu užtikrinti vartojimo kredito gavėjui gauti tokią informacijos apimtį, kuri suteiktų galimybę gavėjui priimti atsakingą sprendimą.
Taip pat numatoma ginčų nagrinėjimo tvarka. Priežiūros institucija būtų jau minėta Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ji taip pat nagrinės ginčus ir turės priimti sprendimus, kurie bus privalomi vykdyti, aišku, jeigu jie nebus skundžiami teismui.
Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus. Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.