Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį. Tai siūloma taikyti įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamoms gyvenamosioms patalpoms.
Panašus įstatymas buvo Berlyne, kuris nustatė nuomos ribas kiekvienoje srityje ir 5 metams sustabdė visus nuomos kainų didėjimus. Jei nuomotojas imtų per didelį nuomos mokestį – grėstų didelės baudos.
Vis dėlto 2021 m. balandžio 15 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai: Berlynas neturėjo teisės priimti šio įstatymo, todėl jis niekada negaliojo. Dėl šios priežasties daugelis žmonių turėjo grąžinti pinigus, kuriuos sutaupė šio įstatymo pagalba.
Pašnekovai įvardijo, ar toks įstatymas būtų realus Lietuvoje, kokios būtų pasekmės ir nurodė, kokių būdų imtis būtų teisingiausia.
Toks sprendimas sustabdytų plėtrą
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus nuomone, toks Seimo siūlymas yra kova su pasekmėmis ir bandymas spėti į pavėlavusį traukinį.
Tokia priemonė, anot jo, yra tikrai netikslinga ir kitų šalių pavyzdžiai parodė, kad tai nepasiteisino: „Kad ir ta pati Vokietija, tik ten, aišku, teisiniai aspektai. Bet ten – gerokai brandesnė rinka nuomos prasme, nei Lietuvoje.
Lietuvoje ant dar tik besiformuojančios nuomos rinkos, į kurią ateina vis daugiau verslo įmonių, uždėti kažkokią kepurę ir sustabdyti plėtrą būtų labai rizikinga ir neatsakinga.“
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad geriausias sprendimas būtų būstų prieinamumo didinimas: „Reikia paklausti, kur valstybė buvo tiek metų, kad nesukūrė normalios būsto nuomos rinkos, nekalbant apie socialinį būstą.“
Anot M. Statulevičiaus, būstas nuomai yra įprastas visose vakarų valstybėse – toje pačioje Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Skandinavijos šalyse. Jis pamini, kad svetur daug žmonių net ir visą gyvenimą nuomojasi būstą, nes tai gali daryti saugiai už prognozuojamas kainas, kadangi nuomotojas yra valstybė ar savivaldybė.
Valstybė, nuomodama būstus, turi tam tikrus mechanizmus, gali prognozuoti nuomos kainas, nedidinti jų ar indeksuoti pagal tam tikrus rodiklius ir tai, pasak LNTPA prezidento, yra pasiteisinęs sprendimas.
Valstybė turėtų rūpintis būstų pasiūlos didinimu
„Capital Team“ NT brokeris Paulius Banevičius tokį sprendimą taip pat vertina neigiamai, nes mano, kad tai ne visai teisėtas valstybės kišimasis į laisvąją ekonomiką, turėsiantis neigiamų pasekmių.
Tai reikštų didėjantį nuomos rinkos šešėlį, žmonių nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, kai matoma, kad pažeidžiami žmonių teisėti lūkesčiai.
M. Statulevičius sako, kad tokia situacija Lietuvoje susiklostė atsiradus daug žmonių, atvykstančių iš Ukrainos ir Baltarusijos, dėl ko labai sumažėjo pasiūla, tačiau stabdyti rinką, kai galbūt po pusmečio viskam stojus į vėžes reikės tą sprendimą atšaukti – neatsakingas sprendimas: „Yra svarbesnių klausimų būsto rinkoje, kuriuos būtų galima spręsti.“
Jo teigimu, reikia sudaryti sąlygas pasiūlai didėti tiek valstybiniame, tiek savivaldybių lygmenyje – jei mieste trūksta būstų nuomai, reikia sprendimų, kurie tą pasiūlą atrakintų.
Jis įsitikinęs, kad verslas tikrai ateis statyti ir siūlyti būstų, ypač, kai situacija tokia palanki – žmonių įperkamumas, galėjimas ir noras įsigyti ar nuomotis būstą yra pakankamai aukštas.
NT įmonės mažintų šešėlį, nuomininkai būtų saugesni
Dar vienas privalumas daugėjant nuomos įmonių, kurį įvardija pašnekovas – vis mažiau šešėlio nuomos sektoriuje, iš ko laimi ir valstybė, nes nuomos įmonės visą laiką moka mokesčius, jų nevengia ir nerizikuoja savo reputacija. Skirtingai, nei žmonės, kurie nuslepia, kad nuomoja būstą, nesudaro sutarčių, todėl nuomininkai yra nesaugūs, gali būti iškeldinti ir pan.
„Vilniuje dabar yra 1318 butų pagrindiniame skelbimų portale nuomai. Aš manau, tai yra mažokas skaičius. Įprastai Vilniuje būdavo 2 tūkst. – 2,5 tūkst. siūlomų objektų. Aišku, turėjome kovą–balandį, kai buvo vos 400 butų pasiūloje.
Jeigu laikytume balansą ties 2,5 tūkst. ir 3 tūkst. būstų pasiūloje, reikštų, kad pasirinkimas yra gana platus, galima derėtis dėl kainos, būtų subalansuoti tiek nuomotojų, tiek nuomininkų interesai, tiek pati rinka. Tai ir kainos atsistatytų“, – komentuoja LNTPA atstovas.
Jis svarsto, kad jei ateina pasiūlymai su nuomos kainų ribojimu, tai gali atsirasti siūlymai ir pardavimo kainą riboti. Pašnekovas priduria, kad dabar ir NT sukūrimas gerokai pabrangęs dėl aukštų energetinių reikalavimų, įvairių naujų mokesčių: žemės mokesčio ar didėjančio NT mokesčio.
Berlyno situacija nepanaši į Lietuvos
Komentuodamas Berlyno situaciją M. Statulevičius pamini, kad ten labai daug nuomojamo būsto buvo sutelkta verslų ir tam tikrų fonų, kurie galima monopolizavo rinką ir tai iššaukė jų savavališką reguliavimą.
Anot jo, Lietuvoje visiškai to nėra ir negali būti, nes yra labai daug privačių nuomotojų, verslų, kurie turi mažus būsto nuomos fondus po keliasdešimt ar daugiausia iki 100 butų: „Niekas čia monopolio negali subrandinti ir auginti kainos vien dėl to, kad naudojasi tokia rinkos situacija. Tiesiog pasiūla yra maža ir nuomotojai naudojasi tuo ir kelia kainas. Padidinkite pasiūlą ir viskas susitvarkys.“ Pasak LNTPA prezidento, Berlyne problema ta, kad visi nori ten atvykti, tai didžiulė Vokietijos kultūrinė turizmo vieta. Taigi nutiko taip, kad didieji žaidėjai pasinaudojo situacija ir dėl to buvo priimtas toks sprendimas.
Ar jis sąžiningas – klausimas, bet, pašnekovas primena, kad konstituciškai, pasirodo, jis buvo neteisėtas.
„Kaip Lietuvoje būtų vertinamas toks sprendimas teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų atžvilgiu – irgi klausimas. Įmonės turi sudariusios verslo planus keliems metams į priekį, kainodarą, investicijas, deda didžiulius pinigus, skolinasi, samdo žmones ir staiga pasirodo, kad neįmanoma to projekto realizuoti, nes neišeis išnuomoti buto už 1 tūkst. eurų, tik už 700 eurų. Reiškia visiškai neapsimoka, planai griūna, įmonė bankrutuoja“, – įžvalgomis dalinasi M. Statulevičius.
Reikia eiti ne ribojimų, o paskatų keliu
P. Banevičiaus teigimu, techniškai apribojimus įvesti įmanoma ir turbūt nėra sudėtinga, tačiau klausimas, kiek administracinių resursų reikėtų sukoordinuoti šio įstatymo laikymuisi ir ar būtų valia tiek iš nuomotojo, tiek iš nuomininko laikytis šių apribojimų, kai dėl jų sumažėtų pasiūla ir nuomininkams būtų dar sunkiau rasti sau tinkamų variantų.
Jis svarsto, kad trumpuoju laikotarpiu nuomininkai mokėtų mažesnę kainą už būstą, tačiau ilgesniuoju periodu pasiūla dar labiau mažėtų, vystytojai, kaip tai beje atsitiko ir Berlyne, statytų mažiau daugiabučių, kadangi būtų mažiau pirkėjų, kurių nemažą dalį sudaro žmonės, perkantys būstą kaip investiciją nuomai.
O M. Statulevičius tikina, kad jeigu valstybė nori parodyti šiai sričiai dėmesį – progų tikrai buvo, tačiau reikėtų eiti per paskatų, o ne ribojimų kelią, nes nubausti kabutėse turtingus nuomotojus būtų trumpalaikės distancijos veiksmas.
Pašnekovas primena, kad verslai atneša valstybei pajamas – tiek NT mokestis, tiek verslo liudijimai, gyventojų pajamų mokestis.
„Jeigu dedame ant stalo tokius pasiūlymus, turi būti pasakoma, kaip bus kompensuojami tam tikri netekimai tiems, kurių tai yra pagrindinis pajamų šaltinis. Neatsakingai užkirsti pinigų srautus netgi teisiškai galėtų būti nelabai teisinga ir galėtų kilti ginčų. Neturėtų šis siūlymas išvysti dienos šviesos“, – teigia LNTPA atstovas.
