Nesiliaujant kalboms dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo, Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė siūlo didinti ne jį, o neapmokestinamąjį minimumą.
Artimiausiu metu Seimą turėtų pasiekti tai numatantis įstatymo projektas. „Mano požiūris į tai (minimalaus darbo užmokesčio didinimą, - ELTA) yra neigiamas. Jeigu didintume minimalią algą, tai jinai turėtų didėti daug labiau, bet, aišku, šiandien smulkus ir vidutinis verslas daugiausiai moka minimalios algos. Žmogui padidinus nuo 800 iki 1000 litų minimalią algą, realiai ji jam padidės gal šimtu litų tiktai. Visai kita situacija būtų, jeigu būtų didinamas neapmokestinamasis minimumas“, - trečiadienio rytą interviu Žinių radijui pareiškė politikė ir pridūrė, kad minimali alga iš viso galėtų būti neapmokestinama.
Šiuo metu neapmokestinamasis minimumas yra 470 litų. Pasak V. Baltraitienės, padidinus neapmokestinamąjį minimumą, realiai žmonės pajustų pagerėjimą, nors, kita vertus, į valstybės biudžetą būtų surenkama mažiau lėšų.
„Bet lygiai taip pat reikėtų mažiau išleisti, nes dabar valstybiniame sektoriuje – savivaldybėse, valstybės institucijose – taip pat mokama minimali alga. Vadinasi, tie pinigai apsuks ratą, dalis sugrįš atgal į biudžetą, dalis bus tos įstaigos, nes valstybė turės iš savo biudžeto užtikrinti visų iš biudžeto išlaikomų institucijų aprūpinimą pinigais, o smulkus ir vidutinis verslas toliau trauksis į šešėlį arba nelegaliai mokės atlyginimus. Šiandien siūlyčiau didinti neapmokestinamąjį minimumą, o ne minimalią algą“, - aiškino Seimo vicepirmininkė.
Jos vertinimu, apie minimalios algos didinimą bus galima kalbėti tik tada, kai atsigaus smulkusis ir vidutinis verslas.
Darbo partijos narė ketina teikti įstatymo projektą, kuriame numatoma didinti neapmokestinamąjį minimumą.
Minimalios algos didinimas iki 1 tūkst. litų - ir vienas iš šeštadienį mitingavusių šalies profsąjungų reikalavimų.Vyriausybėje posėdžiavusiai Trišalei tarybai nepavyko susitarti dėl to, ar jie pritaria socialinių partnerių susitarimui nuo liepos 1 d. minimaliąją mėnesinę algą (MMA) didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį - nuo 470 iki 530 litų.
Šiuo metu Lietuvoje neatskaičius mokesčių minimalus darbo užmokestis yra 800 litų, arba apie 670 litų „į rankas“.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų pradžioje minimalus atlyginimas Lietuvoje buvo vienas mažiausių tarp ES šalių.
Šių metų sausį minimalus darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 232 eurus. Latvijoje jis siekė 254 eurus, Rumunijoje - 142 eurus, o Bulgarijoje - 123 eurus. Didžiausias tarp Baltijos šalių minimalus atlyginimas buvo Estijoje - 278 eurai.
Tarp naujųjų ES valstybių narių didelis minimalus atlyginimas buvo Maltoje ir Slovėnijoje – atitinkamai 655 ir 597 eurai.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) anksčiau buvo siūlęs bent iki 600 litų mažinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ir taip suteikti galimybę išlaikyti potencialius bedarbius, kurti naujas mažai apmokamas darbo vietas ir mažinti nedarbo lygį Lietuvoje.
