Kaip skelbiama, LB vadovas aptars naujausius euro zonos pinigų politiką kontroliuojančio banko sprendimus ir pateiks palūkanų normų prognozes.
ECB teigimu, pagrindinių palūkanų normos nepakeistos laukiant tvirtų įrodymų, kad vartotojų kainų augimas pakankamai stabilizavosi, kad būtų galima vėl imti mažinti skolinimosi kainas. Bankas paliko galioti esamą 3,75 proc. pagrindinę indėlių normą, kurią birželį buvo sumažinęs pirmą kartą po ilgą laiką trukusio palūkanų didinimo siekiant suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją.
ECB valdybos pirmininkei Christine Lagarde pareiškus, kad politikos formuotojams prireiks daugiau laiko surinkti pakankamai duomenų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, tokios pauzės daug kas ir tikėjosi.
Birželio pradžioje pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais sumažinęs ECB kartu sumažino skolinimosi išlaidas, kurios buvo pasiekusios rekordines aukštumas, tačiau tolesnis kelias liko neaiškus, nes infliacija nepastovi.
Tuo metu ekonomistai jau teigė, kad šiemet galima tikėtis dar vieno palūkanų sumažinimo, ir akcentavo, kad toks sprendimas yra padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką.
Visgi Ch. Lagarde ketvirtadienį teigė negalinti įsipareigoti dėl rinkų prognozuojamo palūkanų sumažinimo rugsėjo mėnesį. Anot ECB vadovės, kito posėdžio rezultatai yra „visiškai atviri“ ir priklausys nuo naujausių duomenų.
Eurostato duomenimis, metinė infliacija euro zonoje birželį krito iki 2,5 proc. nuo buvusių 2,6 proc. gegužę, o Europos Sąjungoje (ES) krito nuo 2,7 proc. iki 2,6 proc. 2023 m. birželį euro zonos infliacija siekė 6,4 proc.
Tuo metu Lietuvos metinė infliacija birželį siekė 1 proc., kai gegužę siekė 0,9 proc.
