Daugiabučių bendrijos skambina pavojaus varpais. Naujasis Šilumos ūkio įstatymas gresia didžiulėmis išlaidomis: gyventojams teks ne tik rūpintis, bet ir išpirkti šilumos punktus. Jie nerimauja, kad įstatymo pakeitimai kainų už šildymą nesumažins, o padidins 8–9 procentais ar net daugiau. Trisdešimties Šiaulių miesto bendrijų pirmininkai jau kreipėsi į Prezidentę.
Kiek brangs šiluma?
Pasak šešių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkės Virginijos Remeikienės, nuo vasario 1 dienos šilumos tiekėjas AB „Šiaulių energija“ nebegalės į šilumos kainą įtraukti šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudų. Anksčiau „Šiaulių energija“ jas įskaičiuodavo į šildymo ir karšto vandens vidaus sistemų priežiūros tarifus.
Pakeistas Šilumos ūkio įstatymas numato, kad nuo šių metų liepos 1 dienos šilumos tiekėjai nebegalės būti pastato šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojais. Į šilumos ir karšto vandens kainas nebegalės būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su šilumos punktais, šildymo bei karšto vandens sistemomis. Paskaičiuota, kad, „išėmus“ šias sąnaudas iš šilumos kainos, šiluma turėtų atpigti 1,5 procento.
O kiek ji pabrangs, prisidėjus kitoms išlaidoms?
Iki liepos 1 dienos bendrijos turės ne tik susirasti naujus šilumos punktų prižiūrėtojus, bet ir perimti punktus, apsispręsti dėl jų išpirkimo ar išperkamosios nuomos.
Maža to, „Šiaulių energija“ naikina avarinę tarnybą, tad sugedus įrengimams, jų neberemontuos. Ir nedidelių gedimų šalinimas, ir avarinės situacijos likvidavimas bus bendrijos rūpestis bei bendrijos išlaidos.
Išlaidos remontui – iš gyventojų kišenės
„Iki įsigaliojant naujam įstatymui, daugelyje bendrijų šilumos punktai buvo tinkamai eksploatuojami, – sakė šešių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkė Virginija Remeikienė. – Bendrijos pačios pasirinkdavo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus. Įrengimams sugedus, bet kokiu paros metu jų remontuoti atvykdavo “Šiaulių energijos„ avarinė tarnyba, remonto išlaidos buvo dengiamos iš šilumos punkto nusidėvėjimo sąnaudų ir buvo labai nedidelės – 0, 4 ct už kilovatvalandę.“
Naujos tvarkos reikalavimai bendrijas užklupo netikėtai, persitvarkyti reikia žaibišku greičiu.
Nuo vasario 1 dienos remontu turės rūpintis pačios bendrijos. Kaip ir iš kokių lėšų tai daryti? Pasak pirmininkės, šilumos punkto įrengimų remontams bendrijos sąskaitoje turėtų būti sukaupta apie 10 tūkstančių litų. Tačiau lėšų bendrijos niekada nekaupė.
Renovuotų namų gyventojai dar po keletą metų mokės paskolas, paimtas už namo renovavimą. Per metus kitus gal tokią sumą ir būtų galima surinkti, bet jei pinigų prireiktų staiga?
„Daugelyje šilumos punktų esantys įrengimai – nebe nauji. Vienų garantinis laikotarpis baigiasi po dviejų metų, kitų – po metų, – neslėpė nerimo V. Remeikienė. – O jei vasario vidury šaltukas paspaustų, tarkime, iki 20 laipsnių ir tuo metu sugestų šildymo siurblys ar šilumokaitis, kurio kaina–apie 4 tūkstančiai litų? Gedimo nepašalinus per 24 valandas, nuo šalčio susproginėtų radiatoriai, namas liktų be šildymo. Ką reikėtų daryti, neturint pinigų? Joks bankas neišduos bendrijai paskolos per kelias valandas!“
Kuo mažesnis namas, tuo didesnės išlaidos
„Gyventojams teigiama, jog, „išėmus“ iš šilumos kainos su šilumos punktais, šildymo bei karšto vandens sistemomis susijusias sąnaudas, šildymas atpigs 1,5 procento. Tačiau gyventojams iš savo kišenės reikės sukaupti tūkstančius litų šilumos punkto remontams, punktui išpirkti!“ – nauja tvarka piktinasi Genovaitė Lebedienė, Vilniaus g. 202 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė.
Pasak G. Lebedienės, dideli, šimtabučiai namai reikalingas kaupimo lėšas susirinks greitai ir ne taip skausmingai, tačiau mažų namų gyventojams rinkliavos gali tapti nepakeliama našta.
„Mūsų namas – 24 butų. Gerai apšiltintas ir paruoštas šildymo sezonui. Mieste už kvadratinio metro šildymą mokame mažiausiai, esame dalyvavę konkurse tarp 26 geriausiai renovuotų daugiabučių šalyje. Daugelis gyventojų, kaip ir kituose renovuotose namuose, tebemoka paskolas“,– pagrįstai aiškino bendrijos pirmininkė Genovaitė Lebedienė.
Bendrija šilumos punkto išlaidoms rinko po 10 ct už kvadratinį metrą. Nuo vasario 1 dienos tokios mažos rinkliavos nebepakaks – per mėnesį namo gyventojai surinktų tik 133 Lt.
Neužteks ir renkant po 20 ar 30 centų už kvadratinį metrą. G. Lebedienė sako skaičiavusi, kad, pridėjus kaupimo išlaidas, šildymas gali brangti 8-9 procentais, o gal ir dar daugiau.
Nuosavybė – šilumos tiekėjų, išlaidos – gyventojų
Bendrijų pirmininkės sakė, kad susidaro paradoksali situacija.
Šilumos punktą ir jame esančius įrenginius pagal naujus teisės aktus namo gyventojai turėtų išsipirkti per penkerius metus. „Šiaulių. energijai“ iki kovo 1 dienos jie turi pateikti prašymus dėl šilumos punktų nuosavybes teisių perdavimo namo gyventojams.
Išsimokėjimo laikotarpiu iki pat galutinės išsipirkimo datos šilumos punkto savininkais ir toliau bus šilumos tiekėjai – „Šiaulių energija“, tačiau nuo vasario 1-osios kapitalinių remontų šilumos punktuose jie nebeatliks.
„Kol įrenginys nėra perduotas pirkėjui, t.y., mums, bendrijai, tol jis laikomas savininko nuosavybė, tačiau visas priežiūros, remontų, medžiagų įsigijimo išlaidas, kurios išlįs išsimokėjimo laikotarpiu, turės dengti namo gyventojai, jau dabar vadinami šilumos punkto bendraturčiais, – aiškino Virginija Remeikienė. – Mums parduodama tai, kas jau baigia nusidėvėti, esame paliekami ant ledo tikrąja to žodžio prasme.“
Genovaitė Lebedienė priduria: „Bendrija turės išsipirkti šilumos punktą, kuris daugelį metų buvo bendrijos pastate, buvo bendrijos tvarkomas ir prižiūrimas. Šilumos tiekėjai naudojosi namo patalpomis ir nieko už tai nemokėjo.“
Bijo informuoti gyventojus
Trisdešimties miesto bendrijų pirmininkai, ieškodami išeities iš artėjančios grėsmingos situacijos, laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką.
Laiške bendrijų pirmininkai prašė atskirti šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sąnaudas nuo šilumos punkto nusidėvėjimo ir atnaujinimo sąnaudų, papildyti įstatymą taip, kad nebūtų išardyta šilumos tiekėjų avarinė tarnyba.
„Prašėme pakeitimų, kad bendrijų pasirinktas asmuo ir toliau galėtų prižiūrėti šilumos punktą, o šilumos punkto savininkas (mūsų atveju – „Šiaulių energija“) būtų įpareigotas atsiradus jo nuosavybės gedimams tuos gedimus šalinti, nusidėvėjusius įrengimus ir detales keisti bei atnaujinti savo lėšomis, – sakė Virginija Remeikienė. – „Šiaulių energija“, pirkdama prekes dideliais kiekiais, turi teisę į nuolaidas ir moka daug mažiau nei dabar teks mokėti bendrijoms.“
Keletas bendrijų pirmininkų „Šiaulių kraštui“ prisipažino tiesiog neturintys drąsos informuoti gyventojus apie laukiančias naujoves ir naujus kaupimo mokesčius.
Komentarai:
Vietoj 0,10 Lt siūloma 0,16 Lt
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Auksė Tutkutė:
– Praėjusių metų lapkričio 1-ąją įsigaliojęs Lietuvos Respublikos „Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“ palies visus daugiabučių namų gyventojus, kuriems tiekiama centralizuota šiluma.
Pagal šį įstatymą Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio Įstatymo įsigaliojimo turėjo priimti Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus – Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos pakeitimo projektą. Savivaldybių tarybos buvo įpareigotos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Metodikos projekto patvirtinimo apskaičiuoti ir patvirtinti maksimalius sistemų priežiūros tarifus.
Šiuo tikslu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė. Daugiabučių namų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatacijos) maksimalių tarifų nustatymo ir jų taikymo taisyklių projektą rengė Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Bendžiuvienė. Sausio 26 dieną projektas bus pateiktas tvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai.
Remiantis naujojo Įstatymo nuostatomis, iš šilumos kainos yra „išimtos“ šilumos punktų sąnaudos, sudariusios 1,5 procento, ir perskaičiuoti visų sistemų priežiūros maksimalūs tarifai. Iki šiol šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas buvo 0,10 Lt (be PVM) už kvadratinį metrą naudingo ploto. Jis nesikeitė daugiau nei aštuonerius metus.
Darbo grupės siūlomas dabartinis maksimalus sistemų priežiūros tarifas miesto daugiabučių namų gyventojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, – 0,16 Lt (be PVM) už vieną kvadratinį metrą naudingo ploto per mėnesį. Tačiau tai tik tarifų vidurkis.
Miesto savivaldybės Taryba patvirtins maksimalų tarifą, o konkretus prižiūrėtojas galės siūlyti gyventojams mažesnes paslaugos kainas. Gyventojai šio proceso metu turės galimybę pasirinkti jiems palankiausią variantą.
Nors vienas iš naujojo Įstatymo tikslų – mažinti šildymo kainas, jos (dėl šilumos punktų sąnaudų „išėmimo“) kol kas sumažėjo tik 1,5 procento. Gali būti, kad gyventojams mokestinė našta netgi padidės, nes gali padidėti sistemų priežiūros tarifas. Be to, patys gyventojai turės rūpintis mažais ir dideliais šilumos punkto įrengimų remontais.
Mažesnis namas – didesnis priežiūros tarifas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Bendžiuvienė:
– Tarybai teikiamą tvirtinti 16,5 cento (be PVM) už vieno kvadratinio metro ploto šildymą per mėnesį galima laikyti tiktai vidurkiu.
Esame parengę tvirtinti tris maksimalius ir jau diferencijuotus daugiabučių namų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifus šilumos punktų bendraturčiams bei šių sistemų priežiūros (eksploatavimo) organizavimo ir maksimalių tarifų taikymo taisykles.
Tris tarifus sistemų prižiūrėtojai turės susumuoti, o galutinio tarifo dydį lems bendras pastato plotas, šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo laikas, šių sistemų tipai, rūšys.
Mūsų parengtos tarifų lentelės – jau su taikytinais tarifų koeficientais. Pagal šias lenteles kiekvienas daugiabučio namo gyventojas (bendrijos ar neorganizuoto namo) galės nesunkiai susiskaičiuoti, koks maksimalus tarifas bus taikomas už daugiabučiame name esančių sistemų priežiūrą, sudedant šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifus. Jie priklausys ir nuo to, kokios šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemos yra įrengtos name.
Mažesnio ploto namams priežiūros tarifas bus didesnis. Jeigu senas namas buvo renovuotas ir jame esanti šildymo sistema pakeista į naują, bus taikomi mažesni koeficientai.
Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų taikymo taisyklės pradėtų galioti nuo šių metų vasario 1 dienos.
Skaičiai:
Šiaulių miesto daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra 890 šilumos punktų, iš jų (iki šių metų vasario 1 dienos) apie 400 prižiūrėjo (eksploatavo) AB „Šiaulių energija“, 70–UAB „Šiaulių namų valda bei kiti namų administratoriai ir bendrijos, samdančios sistemų prižiūrėtojus individualiai.
Ekonomikos skyriaus informacija
Laimutė ZIMKIENĖ
