„Prognozuoti, kokio dydžio kompensacijos gyventojams bus skiriamos, negalime, nes jos priklauso nuo faktinio šilumos kiekio suvartojimo. Praėjusį šildymo sezoną vidutinė suma, kuri buvo skirta už visą šildymo sezoną centralizuotai šildomo būsto šildymo kainai kompensuoti, siekė apie 167 eurus“, – skaičiavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Anot jos, prašymus dėl būsto šildymo kompensacijų skyrimo galima teikti nuo rugsėjo 1 d.
Per pirmąjį mėnesį Vilniaus savivaldybė sulaukė 10,5 tūkst. prašymų, o tai yra 27 proc. mažiau nei 2023 m. rugsėjį.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius vedėja Erika Kačiulienė skaičiavo, kad iš viso jau pateikti 4294 prašymai.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Gina Vilimaitienės irgi skaičiavo, kad 2024 metų rugsėjo mėnesio jau yra gautas 1051 prašymas dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų.
Štai kokius dokumentus reikia pateikti
G. Vilimaitienė vardijo, kad paprastai kreipiantis dėl kompensacijos, gyventojai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pagal individualią situaciją informaciją, kuri nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų (pvz. pažymą apie gaunamas pajamas, informaciją apie individualios veiklos pajamas, turto nuomos sutartis, duomenis (dokumentus) apie išlaikymą vaikams (alimentai), teismo sprendimus, duomenis apie kitoje valstybėje gaunamas pajamas (pensiją) ar pan.).
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad dokumentų sąrašas priklauso ir nuo to, kaip gyventojų būstas yra šildomas.
„Sprendžiant dėl būsto šildymo kompensacijos skyrimo visuomet vertinamos besikreipiančio gyventojo ir kartu su juo gyvenančių asmenų pajamos. Todėl teikiant prašymą dėl šildymo kompensacijos būtina pateikti pažymą apie per 3 pastaruosius mėnesius iki kompensacijos prašymo pateikimo gautas pajamas. Kiti reikalingi dokumentai priklauso nuo to, kokiu būdu būstas šildomas:
- jei centralizuotai – reikia pateikti šildymo, karšto ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodą;
- jei kietuoju kuru – būsto planą ir vidaus plotų eksplikacijos kopiją bei geriamojo vandens tiekimo kliento kodą;
- jei dujomis – paslaugų teikimo sutartį su dujų tiekimo įmone, dujų ir geriamojo vandens tiekimo kliento kodą, būsto planą ir dokumentą, nurodantį dujų katilo parametrus;
- jei elektra – projekto, pagal kurį įrengtas el. šildymas, kopiją, karšto vandens šildytuvo dokumentų ir montavimo akto kopiją, informaciją apie elektros energijos apskaitą ir informaciją apie elektros tiekėją, elektros skaitiklio rūšį (vieno ar dviejų tarifų)“ – vardijo savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipė dėmesį, kad priklausomai nuo individualios situacijos, gali reikėti pateikti ir kitus papildomus dokumentus.
2024–2025 metų šildymo sezonui būsto šildymo kompensacijoms Vilniaus miesto savivaldybėje numatyta apie 8,5 mln. eurų.
Kauno miesto savivaldybės atstovė aiškino, kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis.
„Apskaičiuojant kompensaciją iš asmens vidutinių tenkančių pajamų per mėnesį atimamos valstybės remiamos pajamos (vienam asmeniui 528 eurų, bendrai gyvenantiems asmenims – 352 eurai). Nuo likusių pajamų asmuo pats gali mokėti 10 proc., likusi dalis jam būtų kompensuojama“, – skaičiavo E. Kačiulienė.
Šildymo sezono pradžia
Šiauliuose ir Panevėžyje šią savaitę bus pradėtas visuotinis šildymo sezonas, Klaipėdoje jį ketinama pradėti nuo kitos savaitės, tuo metu Vilniuje šildymo sezono pradžia dar neplanuojama, teigė savivaldybių atstovai.
„Švietimo ir globos įstaigoms jau įjungtas šildymas. Šią savaitę jau galvojam, kad ir visiems kitiems vartotojams bus įjungtas“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis.
Anot jo, konkreti diena, kada gyventojams bus įjungtas šildymas paaiškės artimiausiu metu.
Pasak Panevėžio miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos, visuotinis šildymas mieste bus įjungtas nuo antradienio.
„Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė oro temperatūra praėjusių dienų yra žema ir šią savaitę dar kaip ir šiltesnę pranašauja, bet su lietumi – nuspręsta nuo spalio 8 dienos įjungti šildymą visuose likusiuose objektuose“, – sakė D. Vadluga.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas teigė, kad šildymo sezonas ugdymo įstaigose prasidės nuo trečiadienio, o visiems uostamiesčio gyventojams jis bus įjungtas nuo kito pirmadienio. „Dabar preliminariai bent jau galvojame nuo spalio 14 dienos pradėti visuotinį šildymo sezoną, bet dar stebime tas pačias oro prognozes“, – komentavo A. Žukas.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Gabrielius Grubinskas teigė, kad planų vilniečiams įjungti šildymą dar nėra – stebimos orų prognozės.
„Žiūrima kaip orai keičiasi ir kai nusistovės žemesnės temperatūros šildymo sezonas visuotinis centralizuotas ir bus skelbiamas“, – sakė G. Grubinskas.
Sostinės meras Valdas Benkunskas praėjusią savaitę teigė, kad nepaisant pastarosiomis dienomis atšalusių orų, šildymo sezoną Vilniuje numatoma pradėti spalio viduryje. Jau pradėtas šildyti savivaldybės pastatas, dalis sostinės švietimo bei gydymo įstaigų.
Šildymas Šiaulių ir Panevėžio miestų įstaigose buvo įjungtas praėjusią savaitę. Visuotinis šildymas jau pradėtas Vilniaus, Kauno, Radviliškio ir Pakruojo rajonuose, taip pat Tauragėje, Ukmergėje bei Raseiniuose.
Šildymo sezonas paprastai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Gyvenamųjų namų bei biurų savininkai ir patys gali anksčiau pradėti šildymo sezoną.
