Per šių metų 8 mėnesius Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija susilaukė 177 gyventojų skundų, tai – 32 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dažniausiai skundžiamasi dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neturint asmens sutikimo, antrojoje vietoje – skundai dėl valstybės registruose tvarkomų asmens duomenų, treti pagal skaičių – kreipimaisi dėl neteisėto skolininkų duomenų tvarkymo.
„Panašu, kad gyventojų skundų statistika atitinka laikmečio aktualijas. Nuolat aktyvėjanti konkurencija tarp telekomunikacijų bendrovių skatina jas aktyvinti ir tiesioginę rinkodarą – tikriausiai, daugelis yra sulaukę skambučių, kuriais siūloma pereiti į kito operatoriaus tinklą, nors sutikimo naudoti savo telefono numerio nėra davę. Kita aktuali problema yra susijusi su informacija apie gyventojų įsiskolinimą ir gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl daugėja gyventojų skundų dėl neteisėto įtraukimo į jungtinę skolininkų rinkmeną“, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas.
Pasak Gedimino Ramanausko, advokatų kontoros LAWIN Intelektinės nuosavybės, reklamos ir privatumo grupės vadovo, Lietuvoje iškeliamų asmens duomenų neteisėto tvarkymo bylų kol kas yra nedaug. „Nepaisant akivaizdžių asmens duomenų saugumo pažeidimų, dažnai Lietuvos teismus pasiekia pavieniai prašymai dalyvauti administracinėse bylose nukentėjusiuoju ar atlyginti neturtinę žalą. Jeigu gyventojai bus daugiau informuojami apie savo teises ir privatumo reikšmę, tokių bylų neišvengiamai daugės“, – sakė jis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, per 8 šių metų mėnesius buvo surašytas 31 administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš jų 14 pažeidėjų teismų nutarimais yra paskirtos baudos, vienam –įspėjimas, dėl likusiųjų laukiama teismų nutarimų. Palyginimui, per visus 2009 m. baudas teismai skyrė 10-čiai asmens duomenų saugumo pažeidėjų.
„Tai, kad Lietuvos visuomenė neteikia pakankamos reikšmės duomenų apsaugai rodo ir už pažeidimus taikomos baudos. Pavyzdžiui, Prancūzijos teisės aktai leidžia skirti baudą iki 150 tūkstančių eurų, o Lietuvoje administracinė bauda už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą siekia nuo 500 iki 1000 litų. Tarkime, yra sukuriamas neetiško turinio tinklalapis, kuriame panaudojamas jūsų vardas, pavardė ir fotografija, o jūs esate nurodomas, kaip šio tinklalapio kūrėjas. Tokiu atveju asmeniui, kuris netinkamai panaudojo jūsų duomenis, bauda grėstų tik apie 500 litų, jeigu nebūtų kito nusikaltimo sudėties“, – sakė advokatas G.Ramanauskas.
Jo nuomone, galimas sprendimas – ne tik pažeidėjų atsakomybių subalansavimas, bet ir lankstesnę duomenų apsaugą reglamentuojanti įstatyminė bazė, kuri šiuo metu gali varžyti pagrįstus verslo lūkesčius, internetinio verslo plėtrą. „Pavyzdžiui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme pateikiamas teisėto duomenų tvarkymo pagrindų sąrašas neturėtų būti baigtinis, nes esant sparčiai technologijų plėtrai, šis sąrašas rizikuoja neatitikti šiandienos aktualijų, o kartu ir verslo bei vartotojų interesų“, – teigė advokatų kontoros LAWIN Intelektinės nuosavybės, reklamos ir privatumo grupės vadovas.
Tačiau, pasak jo, ne vien teisinis reguliavimas prisideda prie asmens duomenų saugumo. Svarbiausia – kiekvieno asmens atsakingas elgesys internete. „Visuomenė aktyviai naudojasi įvairiais internetinio verslo produktais. Vien „Facebook“ vartotojų Lietuvoje – beveik 651 tūkst. arba 18,3 proc. visų šalies gyventojų. Todėl visi skelbiantys savo asmeninę informaciją internete turėtų galvoti apie pasekmes. Pavyzdžiui, kad jų paskelbtus duomenis panaudos darbdavys, priimdamas sprendimą dėl priėmimo į darbą. Reikia atsiminti, kad elektroninėje erdvėje pažeistas teises apginti yra itin sunku. Asmens duomenų panaikinimas internete dažniausiai priklauso nuo administratoriaus, kuris yra užsienio valstybėje, malonės“, – pasakojo G. Ramanauskas.
