Mindaugas Laurinaitis
Artimiausiu metu turėtų būti paskelbta tarptautinio projekto „Rail Baltica“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, kuri turėtų įvertinti – tarptautinė geležinkelio magistralė Varšuva-Helsinkis turėtų eiti pro Šiaulius ar vis dėlto pro Panevėžį. Paskelbus ataskaitą, bus galima teikti siūlymus, pastabas, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas šių metų lapkritį. Tačiau kol kas nematyti Šiaulių miesto valdžios pastangų, kad miestui gyvybiškai svarbi geležinkelio linija nenusuktų kitu keliu. Nesiėmė veiksmų
Kad ši geležinkelio magistralė yra svarbi Šiaulių miestui, yra ne kartą kalbėję regiono pramonininkai, taip pat pripažinę ir miesto politikai bei pats meras Justinas Sartauskas. Tačiau dar mero kadencijos pradžioje paaiškėjus, kad strategiškai svarbi magistralė imta planuoti nebe pro Šiaulius, bet pro Panevėžį, nesimatė jokių miesto valdžios pastangų. Anaiptol, kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ rašė prieš dvejus metus, buvo gautas atsakymas iš Susisiekimo ministerijos apie pasikeitusius planus, tačiau meras nei tada, nei dabar nesiėmė jokių veiksmų. „Nežinau, kas žinojo. Kaip matote, Aplinkos ministerija atsiuntė abu variantus. Niekas dar nežino. Galime kalbėti, pareiškimus daryti, bet ne Šiauliuose, ne Panevėžyje sprendimas bus priimtas“, - „Šiaulių naujienoms“ prieš mėnesį teigė J. Sartauskas.
Įžvelgia neveiklumą
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Aurimas Nausėda, matydamas miesto valdžios neveiklumą, pats kreipėsi į Susisiekimo ministeriją. Politiko nuomone, reikia imtis aktyvesnių veiksmų. „Šiaulių miesto savivaldybės administracija, meras prastai atliko namų darbus siekdami, kad magistralė eitų pro Šiaulių miestą. Taip įvyko todėl, kad tikėta ankstesne Susisiekimo ministerijos pozicija. Pritrūko aktyvaus dalyvavimo ir informacijos sekimo, dalyvavimo neformaliuose pokalbiuose, diskusijų mieste inicijavimo būtinybės“, - įsitikinęs politikas. „Dabar miesto meras veikia vienas su administracija per Aplinkos ministeriją, kuri paskatino veikti. Kreipiausi į Susisiekimo ministeriją, „Rail Baltica“ direkciją, Lietuvos geležinkelių direktorių prašydamas paaiškinti situaciją kodėl pasirinktas Panevėžys, kodėl pamiršti Šiaulių, Radviliškio geležinkelių infrastruktūros pajėgumai dar prieš Aplinkos ministerijos raštą merui“, - teigia A. Nausėda.
Planuoja kitaip
Susisiekimo ministerija raštu rugpjūčio viduryje atsakė A. Nausėdai, kad ministerija savo poziciją dėl magistralės likimo galės išsakyti tik šių metų lapkričio mėnesį, kai bus gautos SPAV išvados. Tačiau rašte minimas ir kitas galimas faktorius, lėmęs geležinkelio magistralę kreipti pro Panevėžį, – tai Šiaulių viešojo logistikos centro projektas, kuris yra įstrigęs. „Šiuo metu Šiaulių VLC intermodalinio terminalo projektas yra parengtas ir gauti statybą leidžiantys dokumentai, tačiau nebaigti derinti teritorijų planavimo dokumentai“, - rašoma ministerijos rašte. Kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, nors Šiaulių miesto savivaldybė buvo suplanavusi iš VLC nutiesti europinio standarto geležinkelio vėžę (1435 milimetrų plotis tarp bėgių), bet techniniame projekte įrašyta rusiško standarto vėžė (1520 milimetrų plotas). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius tą kartą aiškino, kad taikomasi prie šiandieninių realijų. Iš tokio atsakymo kai kuriems miesto politikams kyla pagrįstų abejonių, kad miesto valdžia nesitiki, jog „Rail Baltica“ vėžė bus tiesiama pro Šiaulius, o visos viltys dedamos į Rytų ir Vakarų koridorių, kuriuo kroviniai iš Baltarusijos turėtų būti gabenami į Klaipėdą pro Šiaulius.
Planai stringa
Nutiesti tarptautinę magistralinę geležinkelio liniją, kuri sujungtų penkias kaimynines valstybes, imta planuoti beveik prieš dešimtmetį. Bet nesuprantamas valstybių blaškymasis stabdo šio projekto įgyvendinimą. Iš suplanuotos tūkstančio kilometrų linijos iki šiol yra nutiesta tik labai menka dalis atkarpos. Iki kitų metų pagal planą turėjo būti nutiesta linija nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Rygos, bet planai stringa. Dienraštis „Šiaulių naujienos“ dar 2011 metų viduryje rašė, kad vizija kiek pasikeitė ne šiauliečių naudai. „Studiją atliekančios kompanijos „AECOM“ konsultantai siūlo europinę vėžę tiesti maršrutu Varšuva-Kaunas-Panevėžys-Ryga-Talinas“, - rašoma tuometinio Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio atsakyme. Panašią viziją projekto planuotojai šių metų pavasarį pristatė Šiaulių regiono plėtros tarybai, tačiau iš J. Sartausko ir kitų narių pasisakymų atrodė, kad jiems ši žinia – lyg perkūnas iš giedro dangaus.
