Pavasarį atliktas tyrimas apie lietuvių įpročius darbe parodė, kad šalies gyventojams saldumynai ir bandelės – dažnas užkandis darbe (60 proc.), kava ir energiniai gėrimai – būdas kovoti su snauduliu (33 proc.), o pertraukėlės, kurias, specialistų teigimu, būtina daryti kas kelias valandas, – prabanga, kurią galima sau leisti tik jei darbų yra mažiau (80 proc.). Nors sveikos gyvensenos idėjos Lietuvoje plinta sparčiai, o bėgimo ar dviračių maratonai sutraukia minias neprofesionalų, tačiau biurus jos vis dar pasiekia sunkiai.
Kad rūpestis savimi ir darbe gali ne tik padėti išlikti sveikesniam, jaunatviškesniam, bet ir padėti pasiekti tikslų darbe, kelti darbingumą bei motyvaciją pabandė įrodyti kompanija „Arimex“, inicijavusi projektą „1GO sėkmės biuras“. Pagal prie jo pakviestų prisijungti specialistų – dietologės Kristinos Jasmontienės, psichologo Mariaus Daugelavičiaus ir trenerio, sveikos gyvensenos konsultanto Broniaus Burneikos rekomendacijas buvo sukurta speciali programa, skirta sėdimąjį darbą dirbantiems žmonėms.
Patikrinti, kaip ji veikia, ėmėsi įmonės „ZET technologijos“ darbuotojai. Du mėnesius programuotojai laikėsi programos rekomendacijų ir stebėjo savijautos darbe ir rezultatų pokyčius. Susumavus rezultatus po dviejų mėnesių nuo projekto pradžios matyti, kad jo dalyvių darbingumas išaugo 20 proc., o darbo efektyvumas – 18 proc.
Sėkmės darbe formulėje – mityba
Prieš pradedant projektą, jo dalyvių duomenys apie užkandžiavimą darbe ir pertraukėles mažai tesiskyrė nuo minėtosios apklausos rezultatų. Fiziškai sėslų, tačiau protiškai intensyvų darbą dirbantys programuotojai prisipažino, kad apie mankštą darbe ar mitybos režimą net nesusimąsto. Tačiau po dviejų mėnesių nuo projekto pradžios beveik pusė darbuotojų pradėjo sportuoti, o 73 proc., lyginant su 29 proc. projekto pradžioje, susirūpino sveika mityba.
Mityba – vienas iš darbingumą keliančių ar jį slopinančių faktorių. „Kad žmogus galėtų normaliai funkcionuoti, jam reikia valgyti. Pavyzdžiui, mieguistumas darbe dažnu atveju susijęs būtent su alkio jausmu. Maitinantis priešokiais, piktnaudžiaujant kava ar saldumynais, organizmui sunku išlaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, o jam sumažėjus, trūksta energijos, svaigsta galva“, – pasakoja projekto ekspertė, dietologė Kristina Jasmontienė. Dirbantiems sėdimąjį darbą ji pataria valgyti mažesnėmis porcijomis, išlaikant vienodus intervalus, rinktis sveikus užkandžius – šviežius ir džiovintus vaisius, energijos suteikiančius riešutus ar pieno produktus.
Fizinis aktyvumas – pagalba smegenims
Projekto ekspertas treneris Bronius Burneika pabrėžia judėjimo ir sveikos gyvensenos įtaką darbo rezultatams. Jo teigimu, sėdimasis darbas, mažas fizinis aktyvumas kelia daug bėdų – nugaros, kaklo skausmus, migreną, mažesnį atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms, silpnesnį imunitetą. „Neretai mažai judančio žmogaus kraujotaka ir medžiagų apykaita – lėtesnės. Visas šias problemas padeda spręsti sportas. Nors ir nedidelė mankšta pertraukėlių darbe metu gali padėti susigrąžinti popiet prarandamą žvalumą, energiją. Daugiau deguonies gavusios smegenys pradeda dirbti aktyviau, tad pasimankštinę lengviau rasite ir teisingą sprendimą“, – šypsosi B. Burneika.
Pasak „ZET technologijos“ darbuotojos Inesos Kisel, dėl intensyvaus darbo grafiko ne visada pavykdavo laikytis visų programos nurodymų, tačiau jų laikantis, galima iškart pastebėti savijautos ir darbingumo pokyčius: „Nuotaika geresnė, esi žvalesnis, tad ir nuveikti gali daugiau, tuos pačius darbus darydamas užtrunki mažiau“. Tiesa, ilgalaikiams pokyčiams reikia kantrybės ir uolumo. Projekto dalyvė pasakojo, kad pradėjus koreguoti mitybą ir mankštintis iš pradžių, rodos, niekas nesikeičia, tačiau po truputį pradedami pastebėti pokyčiai. Geresnė fizinė ir psichinė savijauta nustebina ir smarkiai motyvuoja rūpintis savimi, tad programos nurodymų laikytis tampa vis lengviau.
Norint sėkmingai dirbti, būtina pailsėti
Nemažiau darbo efektyvumui ir jo kokybei svarbi psichologinė atmosfera darbe ir asmeninis požiūris. Kišti koją čia gali ne tik stresas, bet ir pernelyg aukštai sau iškelta kartelė. Projekto konsultanto psichologo Mariaus Daugelavičiaus teigimu, daug dirbant, reikalaujant iš savęs maksimalaus rezultato, galiausiai pervargstama, darbas nedžiugina, o streso tik daugėja. Todėl darbus derėtų planuotis, susidėliojant prioritetus taip, kad laiko užtektų ir poilsiui, pavyzdžiui, 5-10 min. pertraukėlėms kas kelias valandas.
„ZET technologijos“ darbuotoja Inesa pastebėjo, kad pradėjus dalyvauti projekte pagerėjo ir bendra kolektyvo atmosfera. Atsirado daugiau temų pokalbiams: „Vaikinai dalinasi patarimais sporto tema, aptarinėja įvairius pratimus, vaizdo klipus“.
Pasak M. Daugelavičius, kolegiški pokalbiai darbo pertraukėlių metų yra naudingi, nes leidžia trumpam nukreipti mintis nuo darbų prie lengvesnės, malonesnės informacijos, prasiblaškyti.
Tokie, rodos, nedideli, žingsneliai kaip mitybos režimo laikymasis, mankšta darbe, nesudėtingi streso valdymo pratimai gali ne tik pagerinti bendrą organizmo savijautą, sustiprinti imunitetą, bet ir padėti pasiekti geresnių rezultatų darbe – dirbti greičiau ir sėkmingiau. Parsisiųsti specialistų sudarytą ir „ZET technologijos“ darbuotojų išbandytą programą nemokamai galima internetu: http://riesutai.lt/media/1GO_sekmesbiuras.pf
Svarbu – kad rūpestis savimi taptų ne laikinu asmeniniu „projektu“, o nuolatiniu įpročiu. Juk būdami sveiki, žvalūs ir laimingi, galime būti sėkmingi.
