„Turbūt reikėtų sutikti su tuo, kad du žingsniai, tai akcizai buvo, ypač alaus akcizas pakilęs. Didžiąją dalimi infliaciją nulėmė alaus akcizas. Kitas dalykas buvo šilumos PVM, kitaip sakant - šilumos kainos padidėjimas nuo birželio 1 dienos. Žinoma, aptarnavimo sferoje yra kainos labai pakilusios“, - interviu Žinių radijui teigė V.Pranckietis.
Anot jo, šiuo metu rinkoje trūksta konkurencijos.
„Tai yra laisva rinka. Mes per daug įsikišti čia negalime. Laisvoje rinkoje yra per mažai konkurencijos dėl to tos kainos gali kilti. (...) Didesnė konkurencija galėtų išspręsti. Reikia, kad ateitų daugiau prekybos tinklų. Būtų smulki prekyba skatinama“, - kalbėjo V.Pranckietis.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas liepos viduryje teigė, jog Lietuvoje infliaciją iki 3,5 proc. iškėlė pasibaigęs galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai ir akcizų alkoholiui bei tabakui padidinimas pavasarį.
3,5 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje užfiksuota birželio mėnesį. Statistikos departamento duomenimis, suderinta vidutinė metinė infliacija birželį buvo 2 proc., o suderinta mėnesio (palyginti su geguže) infliacija - 0,2 procento.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija 3,2 proc., o kitąmet kainos turėtų ūgtelėti 2,2 procento.