Komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė naujausiam Aplinkos ministerijos siūlymui šių dviejų rūšių kurui nustatyti vienodus akcizus – 60 eurų už 1 tūkst. litų. Toks akcizas dabar galioja žaliajam dyzelinui.
Dabar šildymui skirtam vadinamajam „raudonajam“ gazoliui, arba buitiniam krosnių kurui taikomas 21,14 euro už 1 tūkst. litrų akcizas. Aplinkos ministerija anksčiau siūlė nustatyti 140 eurų, o vėliau – dar didesnį akcizą, tačiau dabar šio siūlymo atsisakė.
Komitetas, be to, pritarė Andriaus Palionio siūlymui neįvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubų. Ministerijos pakete siūlyta nustatyti 100 tūkst. litrų lubas, o vėliau jas sumažinti iki 50 tūkst. litrų.
A. Palionis pabrėžė, kad „raudonojo“ dyzelino branginimas ir kvotos žaliajam kurui pablogintų ūkininkų padėtį: „Jeigu ribosime žaliojo kuro kvotas, prarasime konkurencijos sąlygas su kitais Europos ūkiais“.
A. Palionis, be kita ko, siūlė įvertinti geopolitinius aspektus ir pabrėžė, kad Prancūzija žemės ūkį pripažino ypač svarbiu sektoriumi, kad valstybė apsirūpintų maistu.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pakeitimai paliestų tik stambiausius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves.
„Paliestų 0,2 proc. visų žaliojo dyzelino vartotojų“, – komitete teigė S. Gentvilas.
Šiuos siūlymus dar vertins Seimas, svarstydamas visą žaliųjų akcizų paketą.
Pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento vadovas Tomas Garuolis siūlė žaliuosius mokesčius įtraukti į Vyriausybės mokesčių pertvarką, o Verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas siūlė anglies dioksido (CO2) dedamąją taikyti ir „raudonajam“ dyzelinui.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad dėl lengvatos žaliajam žemdirbių kurui biudžetas netenka 92 mln. eurų akcizų pajamų. 2020-2021 metams leidimą įsigyti tokį dyzeliną yra gavę 126 tūkst. ūkininkų.