Seimui nusprendus iš naujo svarstyti vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymo projektą, diskusijose dėl sankcijų apimčių parlamento vadovė ragina nesiųsti baltarusių opozicijai „prieštaringų signalų“.
„Prezidento veto yra nukreiptas į tai, kad, anot jo, yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes skirtingai traktuojami rusai ir baltarusiai. Bet aš su tuo nesutikčiau, nes visų pirma Lietuvos pozicija Baltarusijos opozicijos atžvilgiu, mūsų nuosekli politika tęsėsi ne vienerius metus, ir būtų labai svarbu nesiųsti prieštaringų signalų Baltarusijos opozicijai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, įstatymas Seime sulaukė „neįprastai daug diskusijų“ ir Seimo priimta įstatymo versija numatant mažiau apribojimų baltarusiams, nei rusams, yra „kompromisų rezultatas“.
Kartu ji akcentavo, kad Seime dėl šio aspekto „nekilo didelių abejonių“, matant skirtį tarp aktyviai prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos ir Minsko režimo, kuris „nepriverčia baltarusių tautos aktyviai dalyvauti karo veiksmuose“.
„Todėl kalbėti apie kažkokį lygiateisiškumo pažeidimą nėra labai tikslu. Reikia įvertinti ir tai, kad iš tų duomenų, kuriuos turime (...), palaikymas karui yra aukštas gyventojų, Baltarusijoje gi yra visiškai kitaip. Turime daryti viską, kad reikalaudami sankcijų Lukašenkai ir jo režimui, atskirtumėme baltarusių tautą, kaip žmones, kuriuos reikia maksimaliai palaikyti jų sudėtingoje situacijoje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Antradienį Seimas bendru sutarimu nutarė iš naujo svarstyti vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymo projektą. Ar priimti prezidento veto, ar jį atmesti parlamentarai balsuos ketvirtadienį.
Parlamentarai balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.
Pagal jį numatyta laikinai, iki kitų metų gegužės pradžios, keturias sankcijas taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams ir dar tris – tik Rusijos piliečiams.
Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą turi būti vienodos.
Jis siūlo rusams ir baltarusiams vienodai neišduoti vizų, leidimų laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, abiejų valstybių piliečiams taikyti individualią patikrą pasienyje, nesuteikti e.rezidento statuso, neleisti įsigyti nekilnojamojo turto.
G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
Didžiausios valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį patvirtino, kad valdantieji sieks atmesti prezidento veto.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
