„Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia – ir dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko. Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus, kuriančius pokytį žemės ūkio sektoriuje“, – rašoma ministro atsakyme į interpeliacijos iniciatorių klausimus.
Į juos Seime K. Navickas atsakys ketvirtadienį.
Ministras atsakymuose teigia, kad žemdirbiams nuogąstaujant dėl naujos pasėlių deklaravimo tvarkos stengiamasi, jog procesas vyktų sklandžiai, o kliūtys būtų šalinamos nedelsiant. Tam, anot jo, rengtasi ne vieną mėnesį, numatyta ir palengvinimų.
„Jau prieš deklaracijos pradžią išbandę deklaravimo sistemą realiomis sąlygomis pamatėme, kad kyla didelė deklaravimo klaidų tikimybė ne dėl ūkininkų kaltės. Nedelsdami pakeitėme deklaravimo taisykles, dabar galima deklaruoti pagal faktinį atstumą nuo vandens ar šlaito viršutinės briaunos, o ne pagal skaitmeninius žemėlapius“, – aiškino K. Navickas.
„Siekdami išlaikydami esminį tikslą – skatinti ir padėti ūkininkams dalyvauti kuo daugiau priemonių pirmąsias dvi savaites, kad išliktų galimybė atlikti minimalius ūkininkams palankesnius pakeitimus, deklaravimas vyksta nesuteikiant teisės paraiškas patvirtinti“, – teigė jis.
Ne pirmą kartą jam rengiamą interpeliaciją K. Navickas sieja su „daugelį kadencijų nejudintomis žemės ūkio sistemos pertvarkomis ir skaidrinimu“.
„Manau, kad daugelį kadencijų nejudintos žemės ūkio sistemos pertvarkos ir skaidrinimas yra viena priežasčių, kodėl viena po kitos rengiamos interpeliacijos ir aršiai puolama mano komanda“, – teigia K. Navickas.
Ministro teigimu, dar liko daug darbų, konsultuojamasi su Europos investicijų banku dėl paramos tiksliajai žemdirbystei, siekiama mažinti biurokratinius reikalavimus ūkininkams, kuo daugiau informacijos perkeliant į skaitmenines platformas, taip pat formuoti palankų ūkininko kaip maisto gamintojo įvaizdį.
K. Navickas pabrėžė, jog beveik 2,5 metų darbo ministru buvo didelių naujovių žemės ūkyje laikas, o vienu svarbiausių ir didžiausių darbu jis įvardijo žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano parengimą ir suderinimą su Europos Komisija.
Be to, ministras akcentavo Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF) 2021–2027 metų programą, kuriai skirta daugiau kaip 87 mln. eurų, augantį lietuviškų maisto ir žemės ūkio produkcijos eksportą, trumpąsias maisto tiekimo grandines, pradedamą kooperaciją, pakeistas gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles.
Aptardamas pieno krizę ministras teigia, jog tai yra „nepriimtų sprendimų išdava“. Anot jo, dar 2016 metais Europos Komisija pažymėjo, kad silpna ūkininkų kooperacija nestiprina jų derybinių galių pieno tiekimo grandinėse, per mažai kooperatyvų patys perdirba pieną.
„Visi turime sutelkti pastangas, kad būtų išnaudotas visas jo potencialas, reikia daugiau laiko ir priemonių, visų pirma, kalbant apie kolektyvinius veiksmus, kurie yra platesnio užmojo nei kolektyvinės derybos“, – teigė ministras.
Opozicija K. Navickui yra surengusi interpeliacijos procedūrą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Ji surengta ne pirmą kartą – 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo ministras išsaugojo postą, o balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.
