Seimas po devynerių metų padidino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas.
Ketvirtadienį parlamentas įstatymu nustatė, kad kitąmet šis dydis sieks 132,5 euro – dviem eurais daugiau nei šiuo metu.
Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.
Vyriausybė sutiko su 50 centrų didesniu dydžiu, nei pirminis Ministrų kabineto siūlytas variantas, tačiau premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad tai pareikalaus papildomų 11 mln. eurų.
Finansų ministerijos duomenimis, norint pareiginės algos bazinį dydį padidinti vienu euru, iš valstybės biudžeto reikia skirti daugiau kaip 21 mln. eurų. Dabar pareiginės algos bazinis dydis siekia 130,5 euro, jis nesikeitė nuo 2009 – ųjų ekonominės krizės. Iki tol jis siekė 141,9 euro.
Keli parlamentarai siūlė bazinį dydį kelti daugiau, iki 134 ar 137 eurų, tačiau parlamentas tam nepritarė. Taip pat Seimo nariai atsisakė svarstyti „valstiečių“ frakcijos atstovo Naglio Puteikio siūlymą, kad bazinio dydžio padidėjimas Seimo nariams įsigaliotų tik nuo kitos kadencijos.
Socialdemokratas Algirdas Sysas kritikavo Seimo planus atskirais įstatymais smarkiai kelti atlyginimus prokurorams, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kai tarnautojams padidėjimas tesieks kelis eurus.
„Kodėl paimam vieną ar kitą grupę, ir jiems randam per mėnesį 600–800 eurų padidint, tai nėra jokios problemos, nors biudžete nėra pinigų numatytų, iš kažkokių sutaupytų lėšų, kodėl tik vienai grupei vėl? Jei mes atsakingai priimam sprendimus, nedarykim selektyviai, matykim visus Lietuvos žmones, jie šiandien sėdi prie televizorių ir žiūri, ką mes išdarinėjam“, – sakė A. Sysas.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad „šiandien prioritetas aiškiai buvo ne valstybės tarnautojų algų didinimui“. „Jeigu nuspręsta, kad didinama bazinis dydis pusantro procento, kai tuo tarpu metinė infliacija yra 2,7 proc., tai ką mes čia didinam ir ar išvis kas nors tą dalyką pajaus“, – sakė G. Skaistė.
Povilas Urbšys, anksčiau irgi nesėkmingai siūlęs parlamentarų algų augimą dėl bazinio dydžio padidėjimo nukelti kitai kadencijai, teigė, jog Seimo nariai „perbraukėme gerą norą pasakyti, kad norime teisingumo“.
„Aš pritariu ką tik išsakytai nuomonei, kad mes tuos gerus norus ką tik perbraukėme, nes 70 proc. žmonių, kuriems bus padidinti atlyginimai, tai bus tik šeši–dešimt eurų, didesne dalimi pasididins tie, kurie uždirba daugiausiai, mes, Seimo nariai, esame tie, kurie gausime didžiausią naudą iš šio dalyko“, – kalbėjo P. Urbšys.
„Agituoju mažiausias algas gaunančius žmones atsakyti į jūsų šitą gėdingą sprendimą masiniu streiku“, – po balsavimo dėl jo pasiūlymo replikavo N. Puteikis.
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad šis tarnautojų atlyginimų didinimas – tik pradžia, ir šioje kadencijoje „valstiečiai“ algas didins „ne dešimtimis , o šimtais eurų“.
„Aš tik noriu visiems priminti, kad mes didinam bazinį dydį, mes jį didinam, taip pat aš kolegoms noriu pasakyti – taip, laikai pasikeitė. Mes algas šioje kadencijoje didinsime ne dešimtimis eurų, o šimtai eurų, ir prokuratūros pavyzdys – geras pavyzdys, kai yra sistemoje pinigai, kai kolektyvai susitvarko savo sistemas algų apmokėjimo ir suranda galimybes, ir taip bus visose kitose sferose. Premjeras dar šiemet žada pateikti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, pagal kurias valstybės tarnyba bus motyvuota ir gerai apmokama“, – į kritiką atsakė T. Tomilinas.
