Už tą numatančių Saugos tyrimų įstatymo projekto priėmimą balsavo 98 Seimo nariai, niekas balsavo prieš, o vienas parlamentaras susilaikė.
Parlamentas taip pat priėmė dar šešis lydinčiuosius įstatymo pakeitimus.
Vyriausybės teiktas pasiūlymas numato, kad transporto saugos institucija atsirastų Teisingumo ministerijoje ir vykdytų oro, vandens ir sausumos transporto, taip pat lynų kelio įrenginių avarijų ir incidentų tyrimus.
Pasak ministerijos Lietuva vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri nėra įsteigusi ir įteisinusi saugos tyrimus atliekančios institucijos, šias funkcijas šiuo metu atlieka skirtingos institucijos, o tai neatitinka europinių reikalavimų.
Jos teigimu, Lietuvoje šiuo metu nėra vieningo teisinio reguliavimo, kuriuo vadovaujantis būtų atliekami oro, vandens ir sausumos transporto avarijų ir incidentų saugos tyrimai, nes jų atlikimas reglamentuojamas skirtinguose teisės aktuose.
Projektu siekiama sukurti bendrą saugos tyrimų sistemą, reglamentuoti saugos tyrimus atliekančio subjekto veiklą, atsakomybę, pareigas ir teises.
Įstatymų projektų rengėjai nurodo, kad planuojamas metinis nacionalinės saugos tyrimų institucijos biudžetas turėtų sudaryti apie 536 tūkst. eurų. Šiuo metu skiriamas finansavimas tokiems tyrimams siekia 200 tūkst. eurų.
Teisingumo ministerija tvirtina, jog tam, kad būtų tinkamai įgyvendinami Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, reikalingos devynios pareigybės – aštuoni tyrimų vadovai (po du kiekvienai transporto rūšiai) ir saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas.
Iš viso saugos tyrimų padalinio darbo užmokesčiui reikėtų skirti 416 tūkst. 400 eurų, o vienai pareigybei – 45,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių per metus.
Saugos tyrimų įstatymas ir kartu su juo keičiami susiję teisės aktai įsigaliotų nuo 2025 metų.