Mažiausia bausmė už genocidą bus nebe penkeri, o dešimt metų. Aukščiausia lieka ta pati – iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Taip pat laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos bus baudžiama už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis – civilių užpuldinėjimą, žudymą, deportavimą, prievartinį perkėlimą, kankinimą, žaginimą, persekiojimą ir panašiai.
Iki šiol apatinė riba buvo penkeri metai.
Už vaikų atskyrimą švelniausia galima skirti bausmė bus dveji metai laisvės atėmimo, o griežčiausia liktų tokia pati, kaip yra dabar – aštuoneri metai. Iki šiol apatinės ribos nebuvo.
Tuo metu už neteisėtą valstybės paslapties atskleidimą, įgijimą, perleidimą, laikymą, jeigu nėra šnipinėjimo požymių, galima bus bausti iki ketverių metų laisvės atėmimu vietoje dabartinių trejų.
Taip pat padidinta mažiausia bausmė už vaiko seksualinį prievartavimą, migrantų kontrabandą, teroro aktą, biologinio ar cheminio ginklo kūrimą.
Už prekybą žmonėmis pakelta apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nuo dvejų iki trejų metų, už įtraukimą į prostituciją – viršutinę riba nuo trejų iki penkerių metų.
Didesnės bausmės nustatytos ir žagintojams, sugriežtintos bausmės ir už seksualinį prievartavimą, įskaitant nepilnamečius, mažamečius.
Seniau už apysunkių nusikaltimus galima švelniausia bausmė viešieji darbai pakeisti kitomis alternatyviomis bausmėmis – bauda ir laisvės apribojimu.
Priimti pakeitimai yra paskutinė – trečioji Teisingumo ministerijos Baudžiamojo kodekso peržiūros dalis. Ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, kodekse nustatytoms bausmėms trūko sistemos ir proporcingumo.
Ministerija pastebėjo, jog smurtiniams, seksualiniams nusikaltimams, dažnai iki pakeitimų nebuvo nustatyta apatinė riba, jų priėmimas leis užtikrinti proporcingumą.
Taip pat, anot jos, galimybės už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus taikyti daugiau alternatyvių bausmių, sudarys galimybes teismams individualizuoti skirtiną bausmę.
