Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2,0 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Galima konstatuoti, jog darbo užmokesčio didėjimas vis dažnesnis paukštis šalies ekonominėje padangėje.
Atlyginimai didėjo beveik visuose ūkio sektoriuose, išskyrus viešbučių ir restoranų, aptarnavimo ir administracinę veiklas, išgaunamąją pramonę ir vandens tiekimą. Pirmųjų dviejų veiklų „minusas“ aiškintinas vis dar nespindinčia vidaus rinkos padėtimi, o išgaunamosios pramonės – besitraukiančia gamybos apimtimi. Vis dėlto kai kurių vidaus rinkai atstovaujančių sektorių atlyginimai taip pat jau ūgtelėjo po daugiau nei dvejų metų pertraukos – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje 4,0 proc., statyboje – 1,5 proc.
Realus darbo užmokestis sumažėjo 1,4 proc., kadangi dalį atlyginimų padidėjimo surijo kylanti infliacija. Vis tik tai ne visų darbuotojų realybė. Apdirbamosios pramonės, prekybos, žemės ūkio, transporto ir saugojimo, kitos aptarnavimo veiklos, informacijos ir ryšių veiklų darbo užmokestis kilo sparčiau nei infliacija, kuri pirmąjį 2011 m. ketvirtį vidutiniškai sudarė 3,3 proc.
Vidutinio darbo užmokesčio augimą vis dar riboja įtempta darbo rinkos padėtis. Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pirmąjį 2011 m. ketvirtį buvo 17,2 proc. Esant tokiam aukštam rodikliui, sunku tikėtis didesnio atlyginimų sprogimo. Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, infliaciją viršijančio algų didėjimo gali laukti tik tie sektoriai, kurie patiria darbo jėgos trūkumo problemas (IT, transporto sektorius) arba džiaugiasi gerais finansiniais rezultatais (atskiros apdirbamosios pramonės šakos).
Nedarbo fronte itin neramina naujus rekordus šturmuojantis ilgalaikių bedarbių skaičius, pirmąjį ketvirtį pasiekęs 141 tūkst., arba 50,8 proc. visų bedarbių. Kyla grėsmė, jog dėl sunkmečio susidaręs ciklinis nedarbas gali virsti struktūriniu, t.y. tokiu, kai bedarbio kvalifikacija prasilenkia su darbdavio poreikiais. Struktūrinis nedarbas kur kas sunkiau išnaikinamas nei ciklinis ir reikalauja papildomų darbo rinkos priemonių. Taigi toliau darbo rinkoje stebėsime egzotišką derinį – aukštą, lėtai mažėjantį nedarbą bei tinkamų darbuotojų stygių. Todėl žemesnės kvalifikacijos darbuotojams atlyginimų didėjimo dar gali tekti luktelėti.
Taip pat verta prisiminti, jog darbo užmokesčio kilimas – verslo ciklo atžvilgiu atsiliekantis procesas dėl darbdavio ir darbuotojo derybų. Antai „juodaisiais“ 2009 m., palyginti su prieškriziniais 2008 m., darbo našumas vienam dirbančiajam to meto kainomis smuktelėjo 11,4 proc., o darbo užmokestis (įskaitant IĮ) – tik 4,4 proc. Praėjusiais metais darbo našumas jau ūgtelėjo 8,4 proc., palyginti su 2009 m., tačiau atlyginimų didėjimo dar neužfiksuota.
Kaip ir anksčiau, laikomės nuomonės, jog darbo užmokestis didės, tačiau santūriai. SEB banko prognozėmis, metinis vidutinio bruto darbo užmokesčio prieaugis 2011 m. pabaigoje sudarys 3,5 proc., o 2012 m. – 5,0 proc.
– Vilija Tauraitė
SEB banko vyriausioji analitikė
