Grąžą užtikrina valstybė
2011 m. Lietuvoje įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kurio nuostatos užtikrina saulės energijos supirkimą gana patraukliomis sąlygomis. Valstybė garantuoja, kad iš gamintojų, 2012 metais gavusių leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, saulės jėgainių pagaminta elektra ateinančius 12 metų bus superkama 1,44 Lt už kWh tarifu. O jau gavusieji leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus 2013 metais saulės jėgainių iki 30 kW pagaminta elektra ateinančius 12 metų bus superkama 1,25 Lt/kWh tarifu.
Specialistų teigimu, kai investicijos į saulės elektrinę atsipirks, jos priežiūrai reikės tik simbolinių išlaidų. Skirtingai nuo vėjo jėgainių, saulės baterijoms nereikia kapitalinio remonto, jų tarnavimo laikas ilgesnis, nereikia keisti tepalų ir kt. Todėl saulės elektrinėse pagamintos energijos savikaina minimali. Elektrinės savininkas galės ne tik apsirūpinti elektra, pardavinėti ją kaimynams, bet ir prekiauti ja rinkoje rinkos kainomis.
Energetikos ministerija jau nebespėja išduoti vadinamųjų leidimų plėtrai – paraiškų skaičius perkopė 6 tūkstančius ir toliau auga geometrine progresija.
Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Viktorija Sankauskaitė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad išduotų leidimų elektrinėms iki 30 kW galingumo statyti skaičius artėja prie 3 tūkstančių. „Kasdien ministeriją pasiekia dešimtys ar šimtai naujų prašymų dėl saulės elektrinių iki 30 kW statybų, – sakė ji. – Didesnių elektrinių plėtros sąlygos skiriasi – joms dėl tarifo tenka konkuruoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuojamame aukcionuose ir tik paskui išduodami leidimai.“
Įranga atpigo beveik dvigubai
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos direktorius Darius Velička sakė, kad dėl išaugusios įrangos pasiūlos vienos iki 30 kW galingumo elektrinės vidutinė statybos kaina per pastaruosius metus nukrito nuo 250 tūkst. iki 160 tūkst. Lt.
Internete galima rasti net instrukcijų, kaip nedidelę saulės elektrinę pasistatyti pačiam. Beje, individualiems namams rekomenduojamos hibridinės saulės ir vėjo sistemos. Tokia sistema su projektu, įranga ir montavimu gali kainuoti iki 25 tūkst. Lt.
Tačiau, D.Veličkos teigimu, bankai skolina lėšas nenoriai, todėl ši investicija patogi turintiesiems laisvų pinigų. „Bankai savo skeptiškumą motyvuoja politine rizika, – sakė jis, – atseit politikai neprognozuojami, dažnai keičia taisykles.“
Bet turintys laisvų pinigų ūkininkai ar įmonės mieliau juos investuoja kad ir į saulės baterijas, nei laiko banke, kur palūkanos šiuo metu yra labai žemos.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika „Valstiečių laikraščiui“ sakė: „Taip, saulės elektrinių statytojų pagyvėjimą jaučiame. Atsinaujinančių energijos šaltinių sektorių plačiąja prasme laikome perspektyviu, o svarstydami konkrečius atvejus, kai prašoma banko finansavimo, pirmiausia atsižvelgiame į konkretaus projekto perspektyvas, vertiname jį ketinančio įgyvendinti kliento finansinę situaciją, kitus vykdomus projektus, siūlomus produktus ar paslaugas, sukuriamą pridėtinę vertę.“
Ragina neapsigauti
30 kW galingumo saulės jėgainę Jurbarko rajone Rotulių kaime pasistatęs ūkininkas Raimundas Matula „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad jam idėja statyti saulės baterijas kilo Vokietijoje, kur tokias baterijas galima pamatyti vos ne ant kiekvieno namo stogo. „Ne kartą lankiausi Vokietijoje, daug domėjausi ir ryžausi statybai iškart, kai tik įsigaliojo įstatymas“, – prisipažino jis.
Leidimą plėtrai R.Matula gavo pernai gruodį, o elektrinė pradėjo veikti šių metų vasarą. Ūkininkas statė savo ir skolintomis lėšomis. Jo teigimu, dabar yra didelė įrengimų pasiūla, tapo populiaru plėtoti šį verslą, tad priteigta nemažai įmonių. „Tačiau pigūs įrengimai ne visada geri, – perspėjo jis. – Būtina labai atsargiai juos rinktis, aklai nepasitikėti pardavėjais, daug domėtis pačiam.“
Jis teigė, kad turima elektrinė net po dvidešimties metų išlaikys 80 proc. projektinį galingumą. „Manau, tai patikimesnis senatvės pensijos garantas, nei „Sodros“, – sakė R.Matula.
Trukdis – vietiniai tinklų pajėgumai
Yra tik vienas „bet“ – daug kas priklauso nuo vietos tinklų pajėgumų. Gaunant plėtros leidimus vienas svarbiausių kriterijų yra toje vietoje esančių elektros tinklų galimybės priimti papildomą energijos kiekį. Todėl, kaip spėja D.Velička, anaiptol ne visos Energetikos ministerijai pateiktos paraiškos virs elektrinėmis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 116 skirtingos galios saulės jėgainių, kurių bendras pajėgumas – 5,8 MW. Specialistai prognozuoja, kad artimiausiais metais šie skaičiai iš esmės pasikeis, nors ir ne tiek, kiek galėtų. Skaičiuojama, kad kitų metų pabaigoje Lietuvoje veiks 600–1 200 saulės elektrinių, kurių galia sieks 18–36 MW.
Labiausiai išloš tie, kas gavo leidimus pernai arba suspės gauti šiemet. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šių metų pradžioje nustatė saulės elektros supirkimo tarifą, kuris tuo metu atspindėjo realią situaciją. Tačiau vėliau per keletą mėnesių stipriai krito saulės jėgainių įrangos kaina, todėl tarifas tapo itin patrauklus investuotojams. Investicijų į elektrines atsipirkimo laikas gerokai sutrumpėjo – prieš porą metų jis buvo 9–10 metų, o šiuo metu tesiekia 5–6 metus.
D.Veličkos teigimu, susidomėjimą saulės energetika būtina toliau skatinti, nes taip būtų kuriamos naujos darbo vietos, plečiama vietinė energijos bei elektrinių įrangos gamyba, mažinamas energijos importas.
Pasaulyje vis dažniau atsisakoma tradicinių energijos gavimo būdų. ES kelia reikalavimus Lietuvai, kuri įsipareigojo iki 2020 m. pagaminti 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Nors tarp įrangos pardavėjų sklinda kalbos, kad valdžia dėl saulės elektrinių statybos bumo gali riboti jų plėtrą, kol kas to daryti neketinama.
