Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia.
„Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui. Mes visi buvome pripratę prie šiltų ir ankstyvų pavasarių. O šis pavasaris nėra nei ankstyvas, nei šiltas. Tačiau juk prisimename gegužės mėnesių, kai snigo. Šie metai nėra išskirtiniai.
Be to, sniegas nėra tas gamtos reiškinys, kuris labai kenkia pasėliams. Jiems žalingesnės šalnos, kurios gali pakenkti žieminiams, vasariniams javams ir vaiskrūmiams“, – pasakojo R. Juknevičius.
Anot jo, patyrę ūkininkai iš anksto bando prognozuoti, koks bus derliaus potencialas.
„Šiemet derliaus potencialas, palyginti su pernai, tikrai yra mažesnis. Jeigu pernai turėjome rekordinius derlius, šiemet galime tikėtis gero derliaus.
Augalams reikia saulės, tinkamos šilumos, drėgmės. Šiais metais neturime pakankamo kiekio šilumos, kad augalų vegetacija būtų atsinaujinusi ir visu tempu augalai galėtų brandinti derlių. Dėl to rekordinio derliaus šiemet ir nebesitikime, bet gero derliaus dar galime tikėtis“, – aiškino ūkininkų atstovas.
Anot R. Juknevičiaus, vis tik sausra derliui kenkia labiau.
„Vėlyvas pavasaris apsaugo derlių nuo sausros, kokia būdavo pernai ar užpernai. Ūkininkai gali būti tikri, kad ankstyvosios sausros jau ikrai nebebus. Vėlyvoji dar gali būti, bet kol kas drėgmės augalams užtenka.
Situacija šiuo metu tikrai nėra bloga. Žinoma, kai žmonės soduose jau pamato ant vaismedžių žiedų sniegą kyla nuostaba ir baimė dėl derliaus. Tačiau sniegas taip nekenkia, kaip šalnos“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.
Derlius lemia kainas
AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius pastebėjo, kad šis pavasaris šaltas ne tik žmonėms, bet ir augalams.
„Kasdien stebime pasėlių būklę ir matome, kad ji gerėja, bet tai vyksta lėtai. Balandžio mėnesį po sniego pasėliai buvo be spalvos ir prigulę. Vėliau jie po truputį ėmė žaliuoti. Dabar matome, kad rapsai jau auga neblogai, o kviečių būklė irgi gerėja, tačiau lėčiau.
Šis laikotarpis vienas svarbiausių, po maždaug dviejų savaičių bus aišku, kaip atrodys augalai ir kokio derliaus bus galima tikėtis. Jeigu bus pakankamai saulės ir šilumos, jie labai greitai gali imti augti“, – pasakojo įmonės atstovas.
Pasak A. Pranckevičiaus, grūdų kainą Lietuvos derlius lemia mažai, ji nustatoma visos Europos mastu.
„Kainą sudaro keletas faktorių, grūdų birža vertina derlių Europoje ir kitose šalyse. Situacijų pasitaiko visokių. Būna, kad kaina nedidelė, o derlius Lietuvoje prastas. Tačiau kitose šalyse jis gali būti geresnis, todėl ir kaina mažesnė.
Gali būti ir atvirkštinė situacija, derlius Lietuvoje labai geras ir kaina didelė. Pavyzdžiui, pernai grūdų kaina buvo labai gera, o derlius Lietuvoje rekordinis“, – aiškino įmonės atstovas.
Daržovių derlius vėluos
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigė, kad dėl vėsesnių orų daržovių derlius bus vėlyvesnis.
„Šiemet ankstyvųjų kopūstų ar bulvių sulauksime vėliau. Vėluoja pavasaris, vėluos ir derlius. Pavyzdžiui, pernai tokiu pačiu laiku ūkininkai jau galvojo apie pirmąjį salotų derlių, šiemet jis vėluoja“, – sakė asociacijos direktorė.
O kainos pasak Z. Cironkienės, priklausys nuo to, kiek bus perteklinio derliaus pietinėse šalyse ir kiek jo bus prekybos tinkluose. Jeigu bus didelė pasiūla įvežtinės produkcijos, lietuviškų daržovių kainos nesikeis.
