Marius Eidukonis VL žurnalistas
Rusijos nuogąstavimai dėl tolesnių Vakarų veiksmų jau daro žalą Rusijos ekonomikai – jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 proc. Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus per pirmą ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies perkėlė apie 60–70 mlrd. JAV dolerių kapitalo. Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas praeitą savaitę tapo pirmuoju aukšto rango pareigūnu, pripažinusiu, kad intervencija Kryme neigiamai paveiks šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, sugriaudama ankstesnes vyriausybės prognozes, kad šiais metais ūkis augs 2,5 proc. Pasak ministro, 2014 m. BVP padidės tik 0,6 proc., jei kapitalo pasitraukimas per metus bus apie 100 mlrd. dolerių. Kai kurie ekonomistai sako, kad tokia prognozė yra labai optimistiška, vertinant pagal dabartines tendencijas. A.Uliukajevas nurodė, kad jei kapitalo pasitraukimas šiemet būtų 150 mlrd. dolerių dėl prognozuojamo investicijų sumažėjimo 8 proc., šalies ekonomika patirtų 1,8 proc. recesiją. Panašios nuomonės laikosi ir Pasaulio bankas.
Reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ ir „Fitch“ jau pakeitė Rusijos kreditavimo perspektyvos vertinimus į neigiamus, o kai kurie pareigūnai dėl šios priežasties prabilo, kad Maskva turėtų įkurti savo pačios reitingų organizacijas. Dabar viskas priklausys nuo to, ar Vakarų šalys ryšis skelbti tolesnes sankcijas prekybos sektoriui arba finansų rinkoms, kurios iškart neigiamai paveiktų Rusijos ekonomiką.
Laikina pagalba
„Perėjimas prie pavojingesnių sankcijų vis dar mažai tikėtinas, nebent Rusijos pajėgos įžengtų į kitą Ukrainos dalį“, – sakė Maskvoje įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Macro Advisory“ ekspertas Chrisas Weaferis. Pirmais V.Putino valdymo metais Rusijos ekonomika itin sparčiai augo – 2007 m. jos BVP padidėjo 8,5 proc. Tačiau įvykus 2008–2009 m. pasaulinei finansų krizei, šalies ūkio atsigavimas buvo lėtas: 2013 m. užfiksuotas tik 1,3 proc. augimas.
Rusija, siekdama privilioti į Krymą investuotojų, sukurs ten specialiąją ekonominę zoną su mokesčių lengvatomis ir mažesne biurokratija, pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas. „Mūsų tikslas – paversti šį pusiasalį kiek įmanoma patrauklesnį investuotojams, kad jis galėtų generuoti pakankamai pajamų savo paties raidai“, – sakė D.Mededevas.
Rusijos vyriausybės vadovas pažadėjo, kad jau ateinančiais metais bus padidintos krymiečių pensijos, taip pat Krymo gyventojai išgirdo pažadą, kad bus gerinama pusiasalio kelių ir komunikacijų infrastruktūra, tačiau D.Medvedevas pabrėžė ir tai, kad Maskva tikisi, jog Krymas netrukus galės tapti savarankiškas ir nepriklausomas nuo centrinės valdžios paramos, gaudamas pajamų iš turizmo.
Neaiški ateitis
Turizmas yra pagrindinė Krymo pramonės šaka. Oficialiai skelbiama, kad apie 70 tūkst. žmonių iš 2 mln. gyventojų yra tiesiogiai samdomi turizmo srityje, o apskritai nuo turizmo bent iš dalies priklauso apie 60 proc. pusiasalio gyventojų. Vis dėlto į Krymą daugiau kaip pusė turistų atvažiuodavo iš pačios Ukrainos, nuo kurios Krymas atsiskyrė po referendumo, įvykusio prieš savaitę. Turistų iš Rusijos yra tik ketvirtadalis. Daugelio ukrainiečių turistų atostogos būdavo apmokamos valstybės lėšomis, skirtomis valstybinio sektoriaus darbuotojams, o dabar Kijevas sako, kad nebeleis pinigų Kryme.
Krymo turizmo ministro pavaduotojas Igoris Kotliaras sakė, kad užsakymų, susijusių su Ukrainos valstybės finansuojamais apsilankymais, jau dabar yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Kijevas oficialiai pareiškė, kad nuo balandžio sustabdys savo valstybinėms atostogoms skirtų lėšų srautą į Krymą. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos turizmo sektoriaus atstovai tikisi, kad pavyks privilioti ir daugiau turistų iš Rusijos, tačiau pačios Rusijos turizmo paslaugų teikėjai sako, kad tai nebus lengva užduotis, nes rusai mėgsta polsiauti Bulgarijoje, Turkijoje, Graikijoje ar net Tailande. Be to, reikia nepamiršti ir Sočio, į kurio patrauklumą prieš žiemos olimpines žaidynes buvo investuota apie 50 mlrd. JAV dolerių.
