aleksejus uliukajevas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atleido ekonomikos ministrą Aleksejų Uliukajevą iš pareigų, nes jis įtariamas paėmęs didžiulį kyšį, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu. „Vladimiras Putinas išleido įsaką dėl Uliukajevo atleidimo iš pareigų“, – sakė D.Peskovas, dar pažymėdamas, kad prezidentas „prarado pasitikėjimą“ šiuo ministru.

Nepaisant Rusijos vyriausybės ir centrinio banko pareiškimų apie ekonomikos stabilizavimąsi, toliau fiksuojamas kritimas. Ekonomikos ministerija išankstiniais vertinimas, liepą sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 0,6 proc. kuklesnis nei to paties praėjusių metų mėnesio. Sausio-liepos mėnesių BVP buvo 0,9 proc. mažesnis už sukurtą per pirmus septynis 2015-ųjų mėnesius.

Krymo krizės metu Vladimiras Putinas prigrasino, kad Rusija nusisuks nuo Europos ir „pasirinks rytų kryptį“ – Kiniją. Tačiau dabar jau darosi aišku, kad tai buvo tuščios kalbos – Pekinas šaltakraujiškai pasiuntė rusų lyderį, rašoma „Die Welt“. Dar šį pavasarį Leonidas Michelsonas buvo pats turtingiausias rusas – labiausiai dėka pelningoms sutartims su Kinija: praėjusių metų gruodį jis pardavė kinų „Sinopec“ 10 proc. didžiausio Rusijos naftos chemijos koncerno „Sibur“ akcijų už 1,3 mlrd. dolerių.

Kremlius paskelbė tai, apie ką norėtų kalbėti mažiausiai – naują privatizacijos bangą. Ilgus metus „drožusi“ 1990-ųjų „liberalus“ ir „už jų stovėjusius Vakarų interesus“ dėl chaotiškos ir nusikalstamos privatizacijos subyrėjus SSRS, šalies vadovybė dabar priversta pati praryti karčią piliulę ir pripažinti, kad „stabilumas“ baigėsi, o gelbėjant byrančią šalies ekonomiką būtina imtis ne tik skaudžių, tačiau ir labai greitų veiksmų.

Vakarų šalių sankcijos Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje tikriausiai tęsis „labai ilgai“, galbūt dešimtmečius, perspėjo ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas. „Kai Jungtinėse Valstijose priimamas įstatymas, jį vėliau būna labai sunku pakeisti – panašu, kad jis galios dešimtmečius“, – A.Uliukajevas sakė duodamas interviu, kurį verslo dienraštis „Vedomosti“ paskelbė ketvirtadienį.

Pranešime Federalinei tarybai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymės realios kovos su korupcija ir ekonomikos liberalizacijos būtinybę. Apie tai lapkričio 19-ąją pranešė „Bloomberg“ remdamiesi savo neįvardintais šaltiniais.

Rusijos ekonomikos plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas mano, kad prekių importo, kalbėdamas apie pramonines prekes, iš JAV ir ES sankcijų plėtra būtų „nenaudinga“, teigiama censor.net.ua. Rusijos ekonomikos ministras pripažino, kad numatytos naujos „antisankcijos“ keltų pavojų šalies vartotojams. Maskvos prioritetas šiuo metu yra padėti sau patiems, o ne pakenkti kitiems, tvirtina A. Uliukajevas. „Mūsų užduotis – ne jiems pakenkti, o sau padėti.

Naujos Vakarų šalių sankcijos Rusijai dėl krizės Ukrainoje gali smarkiai paveikti jau dabar stringančią ekonomiką, šeštadienį pareiškė ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas. Rusija numato tris scenarijus tuo atveju, jeigu ekonominės sankcijos būtų sugriežtintos, o blogiausiu atveju „ekonomikos augimo rodikliai smarkiai nukryptų į neigiamą sritį“, ministro žodžius citavo valstybinė televizija „Rossija“. „Turime du bazinius variantus, kurie buvo deramai aptarti vyriausybėje.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Rusijos nuogąstavimai dėl tolesnių Vakarų veiksmų jau daro žalą Rusijos ekonomikai – jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 proc. Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus per pirmą ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies perkėlė apie 60–70 mlrd. JAV dolerių kapitalo.

Rusija pradėjo skaičiuoti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos kainą braškančiai šalies ekonomikai, neramiai vildamasi, kad Vakarų valstybės susilaikys nuo antrosios sankcijų bangos, kuri padarytų dar didesnę žalą. Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.

 Rusijai šiemet gresia tik 0,6 proc. ekonomikos augimas, o iš šalies atitraukiamo kapitalo suma gali pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių (apie 250 mlrd. litų), ketvirtadienį perspėjo ekonomikos ministras, didėjant susirūpinimui dėl prezidento Vladimiro Putino intervencijos Kryme kainos. Ministras Aleksejus Uliukajevas patvirtino, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį kapitalo pasitraukimas bus apie 60 mlrd. dolerių (150 mlrd.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau.