Aptiko kenkėjų
„Naujienos blogos. Rusija buvo pagrindinė mūsų ankstyvųjų bulvių pirkėja. Dabar krausime derlių į saugyklas ir dairysimės kitų rinkų. Be eksporto būtų nekas“, – sakė stambaus bulvių ūkio Kėdainių rajone savininkas Saulius Dambrauskas.
Ūkininkas priklauso kooperatyvui „Bulvių namai“, kuris šiemet į Rusiją jau išvežė apie 250 tonų ankstyvųjų bulvių. Kooperatyvo vadovas Giedrius Leščinskas nepanikuoja. „Viskas priklausys nuo to, kiek draudimas galios. Jei užsitęstų ilgiau, tikrai būtų prastai. Jei rudenį sienos atsivers, per daug nenukentėsime. Bulves parduodame nuolatiniams pirkėjams, tad nelikus kliūčių eksportui, vėl galėsime bendradarbiauti. Kita vertus, dar nežinia, kokie bus orai ir kokio vėlyvųjų bulvių derliaus sulauksime. Jei užkluptų kokios stichijos, nereikėtų dairytis ir į Rusiją – viską suvartotume savo krašte“, – samprotavo jis.
Valstybinė augalininkystės tarnyba informuoja, kad Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba nuo liepos 1 d. laikinai uždraudė sėklinių ir maistinių bulvių importą iš visos ES. Tokių apribojimų imtasi po to, kai iš Olandijos atvežtose bulvėse buvo aptikta augalų kenkėjo – auksinio bulvinio nematodo. Bulvinis nematodas yra karantininis bulvių kenkėjas.
Anot Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovų, bulvių importo draudimą iš visų ES šalių Rusija taiko pirmą kartą. Anksčiau pasitaikydavo, kad importas būdavo apribojamas iš vienos ar kelių šalių. Į Rusiją taip pat nebeleidžiama įvežti jokių sodinukų: vaiskrūmių, vaismedžių, miško ir dekoratyvinių augalų.
Lauks iki rudens
„Dabar importinių bulvių rusams nereikia, nes jau turi savų ir pigių baltarusiškų“, – sakė G.Leščinskas. Anot jo, Lietuva į Rusiją eksportuoja apie trečdalį visų išaugintų bulvių, o kooperatyvas dar daugiau – apie pusę produkcijos. Devynis didžiuosius šalies bulvių augintojus vienijantis kooperatyvas pernai pardavė apie 10,5 tūkst. t bulvių. Maždaug 5 tūkst. t pernykščio derliaus suvalgė rusai, apie 2 tūkst. t bulvių buvo išvežta į Vakarų šalių rinkas, kitos išparduotos Lietuvoje.
Kooperatyvo „Bulvių namai“ vadovas teigė, kad paprastai ankstyvąsias bulves į Rusiją eksportuodavo iki liepos 10 d., o vėliau eksportas iki rudens sustodavo. Šiemet rusams ankstyvųjų bulvių kilogramą pardavinėjo po 2,05–1,95 Lt. Už panašią kainą pirmosios bulvės buvo tiekiamos ir vietos rinkai.
Ankstyvųjų bulvių europiečiams pasiūlyti neišeina. Nėra prasmės konkuruoti su itališkomis, graikiškomis ar ispaniškomis bulvėmis, kurių savikaina gerokai mažesnė nei išaugintų Lietuvoje. Jų apstu ir mūsų rinkoje. O štai pernykštės vėlyvosios bulvės pasklido po Europą.
„Anksčiau europiečiai nebuvo ragavę lietuviškų bulvių, o dabar bulvių eksportas į Vakarų rinkas turi perspektyvą. Juk išauginame kokybišką produkciją“, – teigė G.Leščinskas.
Nukonkuruoja pigesnės lenkiškos
Draudimas eksportuoti bulves į Rusiją nė motais stambiam bulvių augintojui iš Šiaulių rajono Edui Sasnauskui. Daugiausia savo išaugintos produkcijos jis išveža į Europą. Šiauliečio ir jo vaikų ūkiuose auginama apie 230 ha bulvių, kasmet prikasama iki 7 tūkst. t produkcijos.
„Kai suvalgys savo bulves, atidarys sienas. Be to, nereikia ir Rusijos – bulvės iškeliauja į Angliją, Serbiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Olandiją ir kitur“, – naujas eksporto rinkas vardijo ūkininkas. Tiesa, jis pastebėjo, kad olandams parduodamos bulvės atsiduria Rusijoje. „Olandai turi gerus prekybinius ryšius visame pasaulyje, Rusijoje – taip pat. Aišku, tarpininkauja ne už dyką, tačiau eksportuojant nekyla problemų“, – sakė E.Sasnauskas.
Netrukus bulviakasį pradėti planuojantis ūkininkas tvirtino sulaukęs pernykščių pirkėjų skambučių iš Anglijos. Jie jau domisi lietuviškomis bulvėmis. Taigi, atrodo, kad ir šiemet bulvių augintojas sėkmingai eksportuos didesnę savo derliaus dalį. Pernai E.Sasnauskas Lietuvoje pardavė tik apie 3 proc. bulvių.
„Lietuviams nereikia kokybiškų bulvių – jiems tinka pigesnės pašarinės iš Lenkijos. Štai rusai saugo savo rinką: pirmiausia suvalgo vietinį derlių, o tik po to importuoja. O į Lietuvą privežama bet kokios produkcijos. Niekam čia nerūpi vietos augintojai“, – tvirtino šalyje susiklosčiusiais santykiais nepatenkintas bulvių augintojas.
Bulvės iškeliauja paskui emigrantus
Bulvių ir javų bei rapsų augintojų Šakių rajone įkurtos bendrovės „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis įsitikinęs, kad rusų draudimas importuoti bulves iš ES šalių galios neilgai. „Kai pritrūks bulvių savo ir artimoje rinkoje, nebeliks ir importo apribojimų. Ne naujiena, kad rusai draudžia įvežti kokią nors produkciją. O kartais ir be oficialių draudimų neįveši, nes atsiranda kliūčių muitinėje“, – patirtimi dalijosi J.Pukelis.
Bulvių sėklininkystės ūkis ankstyvojo derliaus neaugina, o vėlyvesnes bulves parduoda ir Vakarų, ir Rytų rinkose. „Pernai daugiau bulvių eksportavome į Angliją, Airiją nei į Rusiją. Nieko nepadarysi – produkcija „išvažiuoja“ paskui emigrantus, o Lietuvoje valgytojų mažėja“, – aiškino bendrovės „Šaka“ vadovas.
Bendrovė vienija devynis stambius bulvių augintojus, kurie augina apie 600 ha bulvių. Dalį derliaus parduoda per kooperatyvą „Bulvių namai“, dalį – bulvių traškučių gamybai. Bendrovės nariai bulves pradės kasti liepos viduryje.
Vienur sausra, kitur – drėgmės perteklius
Ūkininkai nesiryžo prognozuoti, koks bus vėlyvesnių bulvių derlius. Ankstyvųjų bulvių augintojai sakė, jog kasa vidutinį derlių. Tokio būtų galima tikėtis ir vėlyvesnių bulvių, jei staigmenų nepateiks orai. „Sąlygos bulvėms augti labai nevienodos. Kai kuriuose kraštuose sausra, o kai kur bulvės jau skęsta“, – aiškino S.Dambrauskas.
E.Sasnauskas teigė, kad jo bulvių laukuose jau du mėnesius neiškrito nė lašas lietaus. Ūkininkas turi įsirengęs laistymo sistemą, tačiau aplinkosaugininkai draudžia daržovių laukus laistyti tvenkinių vandeniu. „Šalyje jau tapo įprasta, kad dirbančiam žmogui sudaroma kuo daugiau kliūčių ir apribojimų“, – piktinosi bulvių augintojas.
„Dabar bulvės auga geriau nei vidutiniškai, tik trūksta drėgmės. Ligų kol kas nesimato, tačiau šiemet labai puola kolorado vabalai. Koks bus prekinis derlius, dar anksti prognozuoti“, – samprotavo J.Pukelis. Komentarai
Saugosi užkrato
Gintaras Lapinskas , Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėjas
Draudimas importuoti bulves yra laikinas. Beje, Rusija pirmą kartą uždraudžia bulvių importą iš visos ES. Rusai nustatė, kad keli bulvių kroviniai iš ES buvo užkrėsti kenkėjais. Jie gali pridaryti daug bėdų, todėl Rusija priėmė tokį sprendimą, siekdama, kad užkratas neišplistų teritorijoje. Vartotojams tai neturi įtakos, tačiau rusai sako, kad dėl sėklinių bulvių trūkumo jų žmonės sodina ir maistines bulves. Tad gali užkratą paskleisti. Europos Komisija šiuo metu intensyviai derasi su Rusija, kad draudimas būtų panaikintas.
Plinta ligos ir kenkėjai
Dr. Almantas Ražukas , Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius
Rusijos draudimas įvežti bulves iš ES sukels problemų mūsų augintojams, nes vietos rinka gana maža. Ankstyvųjų bulvių ilgai neišlaikysi, jas reikia greitai parduoti. O vietos rinkoje pilna atvežtinių iš tų šalių, kuriose ankstyvųjų bulvių derlius kasamas kur kas anksčiau. Be to, lietuviai ir patys prie sodybų užsiaugina bulvių. Tad pirkėjų Lietuvoje ne tiek ir daug. Šiemet galima būtų tikėtis geresnio nei vidutinio derliaus, nes sąlygos bulvėms augti gana geros – užtenka ir šilumos, ir drėgmės. Tačiau dėl to plinta grybinės ligos ir kenkėjai. Tad reikia suskubti apsaugoti augalus. Laiku jų nenupurškus, gali būti nemenkų nuostolių.
