Tyliai gatvėmis zvimbiantys elektromobiliai daugeliui lietuvių kol kas tėra reklamose matytas vaizdas.
Statistika iškalbinga. Lietuvoje šiuo metu yra per 2 mln. transporto priemonių. Iš jų hibridinį variklį turi per 1 tūkst., o elektrinį – mažiau nei šimtas. Tačiau elektromobiliais Lietuvoje būtų galima pavadinti tik 6–8 transporto priemones.
Nepaisant to, įvairios darbo grupės dėlioja planus, kaip lietuvius iškrapštyti iš aplinką teršiančių automobilių. Seime šiuo klausimu vykusioje konferencijoje bendrovės „Lesto“ elektromobilių iniciatyvų kuratorė Kristina Milčienė pateikė optimizmu trykštančius skaičius: 2020 metais Lietuvos keliais riedės 152 000 elektromobilių, o 2025 metais – 304 000. Tiesa, naudotų automobilių neišsižadėsime – naujų automobilių bus tik šeštadalis.
Iš kur tokie dideli skaičiai? „Rėmėmės ekspertų prognozėmis. Ir didžiausių koncernų atstovai, ir nepriklausomi ekspertai vertina, kad pasaulyje 2020 metais apie 10 proc. viso automobilių parko sudarys elektromobiliai”, – sakė K. Milčienė.
Mato vien naudą
Elektromobilių šalininkai turi ne vieną argumentą, kodėl jų proteguojama transporto priemonė yra geresnė. Dėl ekologinio aspekto klausimų turbūt niekam nekyla. Tiesa, svarbu, kad elektra automobiliui varyti būtų gaminama neteršiant gamtos.
„Jei elektra gaminama iš naftos, geriau tiesiogiai pilti naftą, o ne gaminti elektrą, – sakė bendrovės „Elinta” vadovas Vytautas Jokužis. – Kuo daugiau šalyje elektromobilių, tuo daugiau elektros energijos galima gauti iš atsinaujinančių šaltinių, mat elektromobiliai šią energiją gali panaudoti.” Jis su sūnumi Laurynu pagamino funkcionuojantį elektromobilį. Beje, L. Jokužis – Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas.
Grįžtant prie atsinaujinančių šaltinių: saulės baterijomis sukauptos energijos į benzininį automobilį neperkelsi. O gamintojai šiandien siūlo įsigyti saulės baterijomis aprūpintas elektromobilių pakrovimo stoteles. Kitas svarbus argumentas – kelionės kaina. V. Jokužis skaičiuoja, kad nuvažiuoti 100 kilometrų elektra varomu automobiliu kainuoja nuo 5 iki 15 litų. Kaina svyruoja kintant elektros energijos įkainiui ir transporto priemonės galingumui.
Višta ar kiaušinis
Diskutuojant apie elektromobilių ateitį Lietuvoje kyla kol kas neatsakytas klausimas: kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Šiuo atveju vištas ir kiaušinius reikėtų pakeisti į elektromobilius ir jiems pritaikytą infrastruktūrą. Daugelį gąsdina, kad vieną kartą įkrautas elektromobilis nuvažiuoja mažiau nei 200 kilometrų, o oficialių „degalinių” mūsų krašte tėra keturios – po dvi Vilniuje ir Kaune.
Šalininkai ramina: elektromobilis yra miesto automobilis, o mieste jį įkrauti problemų nėra – net nebūtina keliauti į įkrovimo stotelę. Tereikia ilgo laido ir savo automobilį galite prijungti prie elektros lizdo lyg kokį siurblį. „Tai tas pats, kas turėti degalinę namie, – tikino V. Jokužis. – Beveik kiekvienuose namuose yra įrengtas 10 kWh tinklas. Juo per naktį aš galiu įkrauti tris automobilius ir dar liks energijos skalbimo mašinai.”
Tiesa, dėl mažo buitinio elektros tinklo pralaidumo procesas užtrunka net iki aštuonių valandų, tačiau greitojo įkrovimo būdu, kurį siūlo specialios stotelės, tai trunka tik 15 minučių. V. Jokužis svarsto, kad norint patogiai keliauti elektromobiliais Lietuvoje tereikia dešimties įkrovimo stotelių tarp Lietuvos miestų. Jų neradus galima užsukti į kemperiams pritaikytas stovyklavietes ar prekybos centro aikštelę.
Pamiršta kainą
Jei infrastruktūrą turime, o kelionė elektromobiliu kainuoja žymiau mažiau, kodėl Lietuvos gatvėse tokius automobilius galime suskaičiuoti ant pirštų? Atsakymas paprastas – kaina. Nauji elektromobiliai kainuoja daugiau nei 60 tūkst. litų, o skelbimuose panaudotų modelių dar nematyti. Be to, atsisakyti vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių verslininkams šiandien taip pat neapsimoka.
„Vidutinė komercinio dyzelinio automobilio kaina be mokesčių yra 42 tūkst. litų, – aiškino bendrovės „Sostena” prezidentas Donetas Karčiauskas. – Kasdien juo nuvažiuojant po 120 kilometrų metinės sąnaudos sieks 9 tūkst. litų. Analogiško elektrinio automobilio kaina siekia 69 tūkst. litų ir važinėjant tokiomis pačiomis sąlygomis tektų už elektros energiją sumokėti 1,8 tūkst. litų ir 3 tūkst. litų už baterijos nuomą. Taigi trejus metus be dotacijų elektrinio automobilio sąnaudos bus 15 tūkst. litų didesnės nei įprasto automobilio.”
Baterijas jo atstovaujama bendrovė „Renault” nuomoja todėl, kad jų būklė visą laiką būtų puiki. Šis klausimas taps itin aktualus įsitvirtinus naudotų elektromobilių rinkai – bus sudėtinga pasakyti, kiek ilgai laikys įsigyto automobilio baterija.
Kaip skatinti?
Daugelyje šalių elektromobilių kaina mažinama per įvairius mokesčius. Štai 15 Europos Sąjungos šalių elektra varomiems automobiliams taikomos mokestinės lengvatos ar subsidijos. Tarp jų yra ir kaimynė Estija. 17 šalių įvesti papildomi taršos mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais.
Tačiau Lietuvoje neturime nė vieno iš šių mokesčių ir norėdami skatinti elektromobilių plėtrą atsiduriame kryžkelėje: reikia papildomai apmokestinti įprastas transporto priemones arba kompensuoti dalį elektromobilio įsigijimo kainos. Pastarasis būdas dėl naujo krizės šešėlio šiandien neįmanomas, o papildomi mokesčiai papiktins 2 mln. įprastų automobilių savininkus.
K. Milčienė siūlo mažiau skausmingus būdus: elektromobilių savininkus atleisti nuo statymo mokesčių, leisti važiuoti viešajam transportui skirta juosta, įkurti nemokamas įkrovimo zonas ar nustatyti ekologines zonas, į kurias galėtų įvažiuoti tik elektromobiliai.
Pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta savivaldybių apklausa rodo, kad labiausiai elektromobilių plėtrą skatintų dalies įsigijimo išlaidų kompensacija, lengvata elektros energijai ar plataus elektromobilių įkrovimo zonų tinklo sukūrimas. Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, šiuo metu ruošiamasi skelbti 240 tūkst. litų vertės konkursą studijai, kuri nustatytų elektromobilių plėtros gaires Lietuvoje, organizuoti.
FAKTAI: Prognozės
„IMS Research“ prognozuoja, kad 2021 metais pagaminamų elektromobilių, įskaitant ir hibridinius, skaičius perkops 16 mln. ir jie tuo metu pagamintų automobilių rinkoje atsirieks 16 proc. dalį.
Praėjusiais metais buvo pagaminta mažiau nei 1 mln. hibridinius variklius turinčių automobilių, o elektromobilių – mažiau nei 20 tūkst.
Pavyzdžiui, automobilių gamintojas „Nissan“ iki 2016 metų pasaulyje tikisi parduoti 1,5 mln. elektromobilių.
Martynas Pasiliauskas
