Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra nemaža dalis gyventojų, kurie turi indėlių banke, nors dėl mažų ar neigiamų palūkanų jų vertė nuolat mažėja. Kita vertus, yra nemažai gyventojų, kurie niekaip nesirūpina papildomu pensijos kaupimu.
Atsižvelgdamas į tokias tendencijas balandžio pradžioje Europos Parlamentas pritarė iniciatyvai sukurti Europos asmeninės pensijos produktą (PEPP).
Oficialiai jis pristatomas kaip paprastas pasirinkimas investuoti lėšas ir kaupti jas senatvei. Produkto administravimo mokesčiai negalės viršyti 1 proc. sukaupto turto vertės.
Produktas bus visiškai saugus kaupiantiems – jie negalės prarasti kapitalo. Be to, žadama, kad jis bus visiškai skaidrus – numatyti aiškūs ir privalomai vieši visi administravimo mokesčiai.
Pardavinėjant šį produktą bus privalomas išankstinis asmeninis klientų konsultavimas. Taip pat siekiama, kad produktas būtų kuo lankstesnis ir kad valstybėse narėse būtų skatinama jį įsigyti įvairiomis mokestinėmis lengvatomis.
Lietuvoje bus galima įsigyti bet kurioje kitoje šalyje veikiančios institucijų (bankų, draudimo, investicinių bendrovių, profesinių fondų ir kt.) siūlomus produktus.
Dar teks kiek palaukti
Kaip tv3.lt informavo Lietuvos banko (LB) Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Solovjovas, spėjama, kad pirmieji PEPP produktai rinkoje pasirodys po 2,5 metų (įvertinant reglamento techninių standartų rengimą ir rinkos galimybės prisitaikyti prie teisės aktų).
PEPP bus savanoriškas papildomas pensijos kaupimas, šis produktas egzistuos prie jau esančių produktų kaip papildoma opcija, jų nepakeisdamas.
Jei Lietuvoje atsiras institucija, kuri norės teikti tokį produktą visos ES mastu – ją prižiūrės LB. Už priežiūrą, kaip laikomasi visų reglamente numatytų prievolių bus atsakinga ta kompetentinga institucija, kurioje PEPP platintojas yra registruotas.
Jei bus toks platintojas, kuris veiks Lietuvoje, bet LB nebus jo priežiūros institucija, tai LB rinks informaciją ir perduos Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai.
„Šiandien dar nėra aišku, kaip skirtingos valstybės taikys mokestines lengvatas šiam produktui“, – aiškino M. Solovjovas.
Jo teigimu, naujas produktas sukurtas taip, jog nesikirstų su dabartinėmis ES egzistuojančiomis kaupimo sistemomis. Esą tai savanoriško kaupimo pagrindu sukurtas produktas, norintiems papildomai prisidėti prie savo pensijos kaupimo.
Didesnė konkurencija – mažesnė kaina
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigiamai vertino planuojamą naujovę.
„Skirtingai nuo kai kurių kitų ES šalių, Lietuvoje mes neturime profesinių pensijų fondų, tačiau turime gana plačiai kaupiančiųjų naudojamus II pakopos pensijų fondus ir III pakopos įvairius sprendimus, taip pat gana populiarų investicinį gyvybės draudimą.
Tad PEPP nebus didelė naujovė Lietuvos rinkoje – žmonės savanoriškai kaupti pensijai, atidėdami dalį savo „į rankas“ gaunamų pajamų, turi jau gana gerą pasirinkimą. Visgi PEPP atsiradimas, mano nuomone, gali suefektyvinti privataus kaupimo produktų tiekėjų rinką – ypač III pakopą, kurioje paslaugos yra santykinai brangios“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, atsiradus naujovei, padidėtų konkurencija, nes žmonės galėtų rinktis savanoriškai kaupti pensijai ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių pensijų fonduose, taip pat tęsti kaupimą tame pačiame fonde (pensijos produkte) arba persikelti į kitą, išvažiuodami gyventi ar dirbti į kitas ES šalis.
„Be to, PEPP reglamentacija numato, kad tokio kaupimo pensijai kaštai (baziniame variante) bus apriboti iki 1 proc. per metus, galbūt konkurencija tarp PEPP tiekėjų šiuos kaštus „nuspaus“ dar gerokai žemiau“, – komentavo M. Kalesinskas.
Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje II pakopos pensijų fondų valdymas jau kainuoja mažiau nei 0,8 proc., o už poros metų kainuos tik 0,5 proc. per metus ar mažiau.
Tačiau III pakopos pensijų sprendimai dabar vartotojui kainuoja gerokai daugiau, nei 1 proc. per metus, tad PEPP turėtų sudaryti konkurenciją šiems sprendimams ir versti efektyvinti veiklą.
„Tiesa, kol kas nėra aišku, ar kaupiant PEPP bus galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio ar kitomis lengvatomis – tai priklausys nuo kiekvienos ES šalies sprendimų.
Dar reikia sulaukti poįstatyminių aktų ir jų įsigaliojimo - tai gali užtrukti 1-2 metus, tad tikriausiai tik po tokio laiko galime tikėtis, kad Lietuvoje bus pradėtas platinti pirmasis pensijų kaupimo produktas, atitinkantis PEPP standartus“, – aiškino asociacijos atstovas.
Anot jo, sunku pasakyti, koks bus lietuvių susidomėjimas – tai priklausys ir nuo PEPP tiekėjų pastangų paaiškinti vartotojams PEPP produktų privalumus. Tačiau manytina, kad tai didins konkurenciją pensijų produktų rinkoje ir tai yra gerai Lietuvoje pensiją kaupiantiems.
