Lietuvos banko duomenimis, metų pradžioje buvo per 1,3 mln. gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime. Bendra jų sukaupto turto vertė – daugiau nei 3,11 mlrd. Eur.
Taigi vienam kaupiančiam teko vidutiniškai apie 2 366 Eur vertės turto. Jei visą jį dalintume 5 metams (tikėtina, kad išėję į pensiją dauguma tiek išgyventų), išeitų maždaug po 40 Eur/mėn.
Tokia suma būtų menkas priedas prie „Sodros“ senatvės pensijos. Tačiau žadama, kad jis bus kur kas didesnis. Ne tik dėl kas mėnesį į fondus pervedamų įmokų iš „Sodros“ ar nuo darbuotojo atlyginimo, bet ir dėl investicinės fondų veiklos. Kaip tai veikia?
Gavusios pinigus už darbuotojus fondų valdymo bendrovės perka vertybinius popierius. Jeigu iki pensijos liko nedaug laiko, daugiausia perkama skolos vertybinių popierių – pvz., obligacijų. Po nustatyto laikotarpio jų savininkams garantuotai grąžinama nustatyta suma ir nedidelės palūkanos. Kai pensiją pradeda kaupti jaunuolis, daugiausia jo lėšų investuojama į akcijas.
Akcijų kainos ir pensininkų gerovė
Pagal turto vertę du didžiausi Lietuvos pensijų fondai yra SEB „Pensija 2“ ir „Swedbank“ Pensija 3. Šiuose fonduose pensiją kaupė arba maždaug trečdalis visų kaupimo dalyvių.
Tuo metu fondų turto vertė, naujausiais duomenimis, siekė atitinkamai 583,8 mln. Eur ir 416,6 mln. Eur. Bendrai tai irgi apie 30 proc. bendro visų II pakopos pensijų fondų turto.
Kaip skelbiama viešoje ataskaitoje, SEB „Pensija 2“ beveik 50 proc. būsimų pensininkų turto yra investavusi į akcijas. Didžiausia dalis – po daugiau nei 8 proc. – fondo lėšų investuota į Vokietijos „Deutsche Bank“ ir JAV bendrovės „BlackRock“ investicinius fondus, susietus su pasauliniu akcijų indeksu MSCI. Juo fiksuojama daugiau kaip 1,6 tūkst. didžiausių pasaulio kompanijų (daugiausia JAV) akcijų kainos pokyčiai.
Didžiausia dalis „Swedbank“ Pensija 3 fondo turto – po daugiau nei 7 proc. – investuota į jau minėtos „BlackRock“ ir kitos JAV finansų grupės „Vanguard“ instrumentus, susietus su kitu indeksu – „Standard & Poor's 500“. Juo fiksuojama daugiau kaip 500 didžiausių JAV bendrovių akcijų kainų pokyčiai.
Didžiausią svorį abiejuose indeksuose turi tokių žinomų kompanijų, kaip „Apple“, „Microsoft“, „Amazon“, „Johnson&Johnson“, „Google“, „Facebook“ ir daugelio kitų akcijos.
Užsienio investicinių fondų instrumentai, į kuriuos daugiausia yra investavę didžiausi lietuviški pensijų fondai, perka tas pačias akcijas ir tokiomis pačiomis proporcijomis, kokiomis šios pasiskirstę MSCI ir „Standard & Poor's 500“ indeksuose.
Tai reiškia, kad atpigus, pvz., nuo „iPhone“ telefonų pardavimo labiausiai priklausančios „Apple“ ar dėl duomenų apsaugos linksniuojamos „Facebook“ akcijoms, mažėja tiek indeksų reikšmės, tiek užsienio investicinių fondų vertė, tiek lietuviškų pensijų fondų vertė. Taigi ir lėšų suma, kuri būtų gauta pardavus būsimo pensininko sukauptus fondo vienetus.
Beje, lietuviškų fondų valdytojai už nupirktus užsienio investicinių fondų vienetus moka nustatyto dydžio mokestį – paprastai jis yra kur kas mažesnis nei Lietuvos pensininkų mokami 0,8 proc. dydžio atskaitymai.
Aktyvus kainuoja daugiau?
Paprašytas pakomentuoti, kodėl taip skiriasi atskaitymai, Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyr. specialistas Martynas Solovjovas aiškino, kad tai susiję su investicinių produktų specifika:
„Pensijų fondai ir biržoje prekiaujami fondai yra iš esmės skirtingi produktai ir negali būti palyginami. Atitinkamai ir jų kainodara yra skirtinga. Pensijų fondai valdomi aktyviai (dėl to jų valdymo kaštai yra didesni), o biržoje prekiaujami fondai laikomi pasyvaus investavimo produktais.“
Specialistas aiškino, kad Lietuvoje II pakopos fondams taikomas tik turto valdymo mokestis, kitas pensijų fondo patiriamas išlaidas padengia pensijų pati valdymo bendrovė.
„Tokia dabartinė apmokestinimo sistema iš esmės atitinka daugumos pensijų kaupimo dalyvių interesus, jų investicijų rizikos tolerancijos lygį ir išpildo sistemai keliamus reikalavimus – užtikrinti didesnes papildomas pajamas senatvėje“, – tikino M. Solovjovas.
Jis negalėjo atsakyti, kodėl Lietuvoje atskaitymai didesni nei užsienyje, nes reikėtų lyginti konkrečius pavyzdžius. Tačiau priminė, kad nuo šių metų atskaitymai Lietuvoje palaipsniui mažinami.
Pensijų fondų priežiūrą vykdančio Lietuvos banko atstovas informavo, kad Lietuvos pensijų fondai daugiausia investuoja į Liuksemburge ir Airijoje registruotus ir tų šalių priežiūros institucijų prižiūrimus kolektyvinio investavimo subjektus. Tačiau į kokias kompanijas daugiausia investavę šie subjektai, jis negalėjo pasakyti, nes ši informacija esą nuolat keičiasi. Kita vertus, M. Solovjovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai neleidžia investuoti daugiau kaip 20 proc. lėšų į vieną kolektyvinio investavimo subjektą.
Kiek kainuoja fondų valdymas
Didžiausi Lietuvos pensijų fondai daugiausia lėšų yra išleidę investiciniams vienetams, susietiems su akcijų indeksais. Už šių vienetų valdymą jie moka fiksuotą mokestį, kuris sutrumpintai vadinamas TER (angl. Total expense ratio). Jis parodo, kokią dalį fondo turto vertės reikės mokėti už jo valdymą. Su indeksais susietų investicinių vienetų mokestis gali būti ir 0,07 proc.
Paklaustas, kodėl atskaitymai taip neskaičiuojami mūsų šalyje, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys nurodė kad geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti įstatymų leidėjai:
„Galbūt manyta, kad taip yra suprantamiau dalyviams, nes yra tik vienas nekintantis atskaitymo procentas ir išlaidų lygis nepakinta pagal faktines sąnaudas (TER kiekvienais metais skiriasi).
Fondų valdytojai buvo už tai, kad pagal rinkos praktiką atskirti mokesčius, kokie jie yra auditui, depozitoriumui, valdymo įmonei (turto valdymo mokestis iš kurio mokamas mokestis „Sodrai“ už įmokų surinkimą) ir kiti administraciniai (sandorių sudarymo) mokesčiai, kuriuos fondas dengtų tiesiogiai. Tačiau ir naujoje Pensijų kaupimo įstatymo redakcijoje paliktas toks pat atskaitymų modelis.“
Asociacijos prezidentas taip pat teigė, kad negalima lyginti mokesčių, kuriuos moka pensijų fondai pirkdami investicinius produktus ir atskaitymų, kuriuos moka kaupiantys pensijai.
„Nereikėtų suklysti lyginant užsienio pensijų fondų turto valdymo mokestis (o kitos sąnaudos dengiamos iš fondo turto) su mokesčiu, kuris apima visas įmanomas išlaidas ir administravimo kaštus.
Jei lyginama su pasyviai valdomais ETF fondais (į juos nemažai investuoja lietuviški fondai, – aut. past.), jie gal ir turi mažesnes bendras išlaidas. Pačius mažiausius mokesčius galintys pasiūlyti ETF valdytojai paprastai valdo daug didesnį turtą nei visa II pakopos rinka. Bet jei lygintume su tradiciniais investiciniais fondais, mokesčiai pensijų fonduose yra mažesni“, – aiškino Š. Ruzgys.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad iki šių metų birželio 31 d. gyventojai turi apsispręsti, kaip kaupti pensiją antroje pensijų pakopoje. Jie gali nuspręsti kaupti maksimaliai, kaupimo įmokas didinti pamažu arba sustabdyti kaupimą ir grįžus į „Sodrą“ ateityje tenkintis tik šios mokama pensija.
