Paneuropinis pensijų produktas, arba PEPP. Taip besivadinanti naujovė po truputį skinasi kelią Europoje. Anot K. Kupšo, ji bus panaši į šiuo metu egzistuojančią II pensijų pakopą, tik, kaip pažymėjo pašnekovas, su „europiniu dėmeniu“.
„Realu, kad šis produktas rinkoje bus pradėtas siūlyti 2021 m. pabaigoje. Tikriausiai dabar veikiantys pensijų fondai tarp siūlomų produktų pasiūlys ir europinį pensijų produktą. Tai iš esmės reikš, kad pensiją bus galima nešiotis su savimi iš vienos šalies į kitą.
Bus gaunama ta pati II pakopa, bet su europiniu dėmeniu, t.y bus galima toliau kaupti ir pervažiavus dirbti į kitą ES šalį. Dabar, jeigu žmogus kaupia lietuviškoje II pensijų pakopoje, tai toliau kaupti joje pervažiavus į kitą šalį, nebegalima. Nes šiandien kiekvienoje ES šalyje II pakopos yra vietinės“, – aiškina K. Kupšys.
Beliko techninis darbas
„Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas pabrėžė, kad šiuo metu minėtam produktui jau duota žalia šviesa iš ES politikų pusės, o dabar per kelerius metus turės būti suderintos techninės įgyvendinimo detalės.
„Tai užtruks dvejus, trejus metus iki pirmojo tokio produkto atsiradimo rinkoje. Reikia, kad skirtingų ES šalių institucijos bendradarbiautų ir keistųsi reikiama informacija. Politikai savo žodį pasakė, kad produktas tinka ir jo įgyvendinimas nepaverš iš ES šalių galios pačioms reguliuoti pensijų sistemas“, – sako K.Kupšys.
Paklaustas, kodėl apie minėtąją naujovę Lietuvoje kalbama nedaug, asociacijos vadovas sakė atsakymo tikrai nežinantis.
„Čia kaip kalbėti apie kokį baltą vienaragį: niekas jo nematė miške, gal ir laksto, bet kol nematėm, tol nešnekame. Nežinau, kodėl politikai nenori apie šį produktą kalbėti“, – sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie būsimą naujovę K. Kupšys pasidžiaugė ir tuo, kad pastarojo produkto administravimo mokestis bus nedidelis ir neviršys 1 proc. nuo fonde esančių lėšų vidutinės metinės vertės.
„Šiuo metu privačių pensijų fondų mokesčiai yra gana aukšti ir gali suvalgyti pačių fondų uždarbį. Tai parodė ir įvairūs Europos šalyse atlikti tyrimai“, – pažymėjo K. Kupšys.
Mokesčiai II pakopai mažėja
Pasak „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovės Dalios Kolmatsui, dabar antros pakopos pensijų fonduose taikomas vienintelis administravimo mokestis – turto valdymo mokestis. Pastarojo maksimalų dydį nustato įstatymas.
2019 m. jis yra 0,8 proc., 2020 m. – 0,65 proc., kol nuo 2021 m. pasieks 0,5 proc. dydžio metinį turto valdymo mokestį, o turto išsaugojimo fonde šis mokestis siekia tik 0,2 proc.
„Trečios pakopos pensijų fonduose gali būti taikoma daugiau ir įvairesnių mokesčių, susijusių su fondo valdymu. Kiekvieno pensijų fondo taisyklėse yra numatyti maksimalūs mokesčiai“, – sakė D. Kolmatsui, pridūrusi, kad faktiniai mokesčiai neretai už maksimalius galimus būna mažesni.
Anot „INVL Asset Management“ atstovės, trečiojoje pakopoje, priklausomai nuo fondo, gali būti taikomi įmokų, valdymo, depozitoriumo mokesčiai, taip pat perėjimo į kitą valdymo įmonę ar kitą pensijų fondą, kiti atskaitymai.
„Pavyzdžiui, maksimalūs turto valdymo mokesčiai, priklausomai nuo fondo, svyruoja nuo 0,8 iki 1,5 proc. nuo turto, maksimalūs depozitoriumo mokesčiai – nuo 0,2 iki 0,3 proc., kiti atskaitymai maksimaliai gali sudaryti nuo 1,5 iki 3 proc.“, – vardija D.Kolmatsui.
Pensijų kaupimo veiklą reglamentuoja Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymai. Pensijų anuiteto mokėjimo paslaugą šalyje iki 2020 metų teikia gyvybės draudimo įmonės. Nuo 2020 metų jos ir toliau teiks šią paslaugą kaupiantiems trečioje pakopoje, o antroje pakopoje šios paslaugos teikimą perims „Sodra“.
Kalbant apie kaupimą trečioje pakopoje, neretai kaip alternatyva kaupimui trečioje pakopoje pristatomas investicinis gyvybės draudimas.
„INVL Asset Management“ atstovė taip pat priminė, kad 2018 m. pabaigoje įsigaliojo tam tikri Draudimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad sudarant gyvybės draudimo sutartį turi būti nurodyti visi taikomi mokesčiai ir jų suma eurais.
Be to, nuo šių metų draudimo bendrovės teikdamos gyvybės draudimo paslaugas negali imti mokesčio už investavimo krypties valdymą, jei tokio valdymo neatlieka pačios. Sutarties nutraukimo mokestis nuo šių metų turi atitikti tik su sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turi būti lygus 2 proc. sukaupto kapitalo vertės, bet ne daugiau nei 50 eurų.