Nori valstybinių bankų
Dvi partijos savo programose užsimena apie valstybinių bankų kūrimą. Partija „Tvarka ir teisingumas“ nori banko visai tautai, o štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga regi valstybinį banką regionų plėtrai.
Valstybiniai bankai išsivysčiusiose rinkos ekonomikose yra gana didelė retenybė. Tokios „prabangos“ sau neleidžia net ir prie reikšmingo valstybės kišimosi į ekonomiką pripratusios ir beveik krištoliniu skaidrumu bei aukšta viešųjų paslaugų kokybe pasižyminčios Skandinavijos šalys. Protingos valstybės supranta: sukurti politikams pagundą pasipelnyti iš dideliais pinigų srautais disponuojančios įstaigos nėra labai gera idėja.
Paskolos pagal „zadanijas“
Dar blogesnė idėja būtų tokį banką steigti Lietuvoje – čia korupcijos lygis yra vienas aukščiausių Europoje, o viešosios įstaigos nepasižymi dideliu efektyvumu. Valstybinių įmonių kapitalo grąža Lietuvoje daugiau nei dvigubai nusileidžia privačių įmonių grąžai. Tai nestebina, kadangi Lietuvoje vis dar per daug viešųjų įstaigų, kurių vadovai galvoja, kaip išpūsti sąnaudas, o ne sutaupyti ir padidinti veiklos efektyvumą. Todėl turėtume labai gerai pagalvoti, ar norime ir pagal tokius pat principus valdomo valstybinio banko, kuris paskolas dalintų pagal „zadanijas“ ir darbintų įtaką darančių politikų giminaičius.
Juo labiau nereikia valstybės kišimosi į sektorius, kuriuose jau veikia sveika konkurencija. Lietuvoje bankų koncentracija nėra didelė. Netgi priešingai, galima matyti didesnės konsolidacijos poreikį. Todėl tiesioginio valstybės dalyvavimo šiame sektoriuje idėja negali būti vertinama niekaip kitaip nei kaip pigus rinkiminis triukas.
Burbulo grėsmė
Tuo tarpu socialdemokratai ir Darbo partija regi lengvatinių paskolų fondą, orientuotą į jaunas šeimas ir gyventojus kaimo vietovėse. Jei tokio fondo paskirtis būtų kompensuoti dalį privačiame banke gautos paskolos, tuomet lieka neaišku, kuo ši idėja skirtųsi nuo dabar galiojančios tvarkos, pagal kurią valstybė gali iš dalies kompensuoti paskolą mažas pajamas gaunančios šeimos pirmam būstui įsigyti.
Kita vertus, jei toks fondas tiesiogiai užsiimtų paskolų dalinimu, tai pavojingai primintų tai, kas vyko JAV praėjusio dešimtmečio pradžioje. Tuomet, norint amerikietišką svajonę suteikti kuo didesniam skaičiui žmonių, valstybė ėmėsi garantuoti vis daugiau būsto paskolų žemą kredito reitingą turintiems asmenims. Tai labai greitai išpūtė nekilnojamojo turto burbulą, kurio sprogimas buvo pagrindinė didžiosios 2008-2009 m. krizės priežastis. Kadangi savąjį nekilnojamojo turto burbulo sprogimą taip pat esame išgyvenę, reikėtų labai atsakingai įvertinti, ar neketiname lipti ant to paties grėblio, ant kurio jau buvome vieną kartą užlipę.
