„Šiais metais startuojame su pakankamai rizikingu biudžetu ir prognozėmis. Mes esame skeptiškesni ir atsargesni, mūsų nuomone, fiskalinės drausmės taisyklės buvo interpretuotos ir nustatytos pakankamai lanksčiai. Manome, kad turime atidžiau žiūrėti į tai, ką esame įspareigoję. Finansų ministerija šiemet sulauks didesnio mūsų dėmesio ne tik tada, kai žiūrėsime, kaip laikomasi fiskalinės drausmės, bet ir visų metų eigoje, kaip ministerijos renka duomenis įvairiems rodikliams, ar jais yra vadovaujamasi, kaip vyksta biudžeto formavimo procesas, kaip elgiasi jo formavimo dalyviai“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Valstybės kontrolierius A. Dulkys teigė, kad šiemet bus siekiama koncentruotis į platesnes problemas.
„Matome, kad mūsų institucija nukrypo į mikro dalykus ir norisi susigrąžinti makro statusą. Šalyje daug auditorių dirba savivaldybių institucijose, įstaigose yra vidaus auditoriai ir manome, kad jie gali suteikti pagalbą. Bet visoje sąrangoje mes turėtume būti laukiami ten, kur yra didžiausios problemos, kur galima užbėgti už akių makro lygio problemoms“, - sakė A.Dulkys.
Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktorius Mindaugas Macijauskas teigia, kad taip pat bus vertinamas palankios investicinės aplinkos formavimas, viešojo sektoriaus duomenų valdymas.
„2016 metų programoje bus vykdomi auditai, kurių rezultatai tikrai bus svarbūs ir reikšmingi - 2015 metų valstybės biudžeto, PSDF ir „Sodros“ biudžetų vykdymas, 2017 metų biudžeto projektas, valstybės valdomų įmonių grąža valstybei, valstybės investicijų 2015 metų programos vykdymas“, - teigė M. Macijauskas.
Valstybės kontrolės atstovo teigimu, bus stebimas viešųjų įstaigų steigimas ir valdymas, atliekamas auditas del valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
„Ši tema susijusi su strategijos 2020 tikslų įgyvendinimu, kur vienas iš tikslų yra, kad iki 2020 metų lėšos tyrimams sudarytų 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu prognozuojama, kad ši dalis sudarys 0,91 proc. BVP“, - kalbėjo M.Macijauskas.
Pasak A. Dulkio, institucijos atsižvelgė į Valstybės kontrolės praėjusių metų pateiktą nepriklausomą išvadą apie 2016 metų biudžeto projektą.
„Iš darbinių susitikimų ir tarpinstitucinio darbo matome požymius, kad mūsų nepriklausoma nuomonė neliko be atsako. Taip, einamųjų metų biudžetas patvirtintas su nedideliais atsižvelgimais, bet buvo aiškiai pamatyta, kad šiemet būsime griežtesni ir Lietuva yra įsipareigojusi institucijoms, tad mūsų ataskaitos skaitomos ne tik Lietuvoje, bet jos siunčia signalą ir europinėms ir tarptautinėms institucijoms“, - kalbėjo A.Dulkys.
2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė lapkritį pareiškė, kad Lietuva susiduria su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Anot valstybės kontrolierių, 2016 metų biudžeto projekte per optimistiškai suprognozuotos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos.
EK pernai lapkritį taip pat pareiškė matanti rizikos, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet viršys pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. BVP. Briuselio vertinimu, Lietuvos Vyriausybė pernelyg optimistiškai prognozuoja šalies ekonomikos augimą.
Euro grupės finansų ministrai lapkričio pabaigoje sutiko su EK vertinimu, jog Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gali būti didesnis nei prognozuojama, tačiau taip pat pripažino, kad yra tam tikrų neapibrėžtumų dėl Komisijos pateikto šalies ekonomikos ciklo vertinimo.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad EK prie Lietuvos pajamų nepriskaičiuoja įplaukų, kurias tikimasi surinkti iš geresnio mokesčių administravimo.
Valstybės kontrolei nuo 2015 metų sausio pavesta funkcija rengti valstybės ir savivaldybių biudžetų projektų išvadą.
Seimo sprendimu 2016-2018 metų tikslas yra turėti ne didesnį kaip 1 proc. BVP struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą.
