Dar 2010 metais JAV prezidentas Barackas Obama sutarė su respublikonų valdomu Kongresu, kad nuo 2013-ųjų pradžios automatiškai įsigalios milžiniškos taupymo priemonės. Bus panaikintos George'o W. Busho įvestos mokesčių lengvatos bei B. Obamos užimtumą skatinančios priemonės ir bus apkarpytos socialinės bei kai kurios vyriausybės išlaidos.
Tokių taupymo priemonių vertė – 600 mlrd. JAV dolerių, arba 5,1 proc. JAV BVP. Tai būtų didžiausias JAV taupymas per 60 metų. Panašių taupymo priemonių šiuo metu imasi skolų krizės prispaustos Europos periferijos šalys. Palyginimui, didžiausią krizę Europoje išgyvenanti Graikija per dvejus metus sutaupė 6,5 proc. savo BVP, o šiais metais taupymas sieks 1,5 proc. BVP. Italija ir Ispanija šiais metais per metus sutarė sutaupyti atitinkamai 3,1 ir 3,4 proc. savo BVP.
Taupyti JAV yra būtina dėl didelės skolos ir biudžeto deficito. Bendra šalies skola siekia 11,1 trln. JAV dolerių (29,6 trln. litų), tai yra apie 72 proc. BVP, o biudžeto deficitas – 1,1 trln. JAV dolerių (2,9 trln. litų), arba 7 proc. BVP. Ekonomistai teigia, kad viršijus 3 proc. BVP biudžeto deficitą, šalies skola tampa netvari ir nestabili.
Ir demokratai, ir respublikonai suvokia, kad taupyti reikia, bet visos dabar numatytos priemonės suduotų pernelyg skaudų smūgį JAV ekonomikai. Deja, partijos nesutaria, kurių priemonių reikėtų atsisakyti, o kurias palikti. Respublikonai nesutinka naikinti mokesčių lengvatų, o demokratai – mažinti socialinių išlaidų.
Specialus komitetas, turėjęs rasti kompromisą ir sudaryti alternatyvų biudžetą, nerado išeities iš aklavietės, o automatinis taupymo paketas nenumaldomai artėja. Arba, kaip sakė JAV federalinio rezervo vadovas Benas Bernanke, JAV nenumaldomai artėja „fiskalinio skardžio“ link.
Nežinomybė
Vis dar tikimasi, kad „fiskalinis skardis“ bus paverstas „fiskaliniu nuolydžiu“, tai yra numatytos taupymo priemonės bus įgyvendintos pamažu. Tačiau niekas nežino, kokios priemonės bus numatytos kitiems metams: kokie mokesčiai padidinti, kurios vyriausybės išlaidos apkarpytos.
Dėl šios nežinomybės žala ekonomikai jaučiama dar nenukritus nuo „fiskalinio skardžio“. Anot investicinio banko „JP Morgan“ apklausos, 61 proc. banko klientų Amerikoje tikina, kad „fiskalinis skardis“ pakoregavo naujų darbuotojų samdymo planus.
Be to, gausėja pranešimų, kad JAV įmonės turi sukaupusios daugiausia santaupų istorijoje. „S&P 500" indekse esančių įmonių grynųjų pinigų balansas išaugo 14 proc., iki 1,5 trln. JAV dolerių (4 trln. litų), teigia „JPMorgan“. Jei banko skaičiavimai teisingi, abu šie skaičiai sulaužys dabartinius rekordus.
Įmonės kaupia pinigus, nes nežino, kur juos investuoti. Didžiausią nežinią ir baimę turbūt išgyvena kariuomenės rangovai. Dabartiniai įstatymai numato, kad kitais metais daugiausia bus apkarpytos gynybos išlaidos, jos mažės 10 proc. – 30 mlrd. JAV dolerių.
Neužtikrintumas dėl ateities ekonomikos sąlygų mažiausiai vienu procentiniu punktu padidino JAV nedarbo lygį, rodo Sylvaino Leduco ir Zhengo Liu iš San Fransisko federalinio rezervo banko atliktas tyrimas.
Neapsikentę netikrumo daugiau nei 80 JAV įmonių vadovų prisijungė prie kampanijos, kuri ragina mažinti federalinį deficitą laipsniško išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo būdu. Milijardierius Wilburas Rossas „Bloomberg“ televizijai teigė, kad, įmonės, tarp kurių yra „Cisco Systems“, „Microsoft“, „Boeing“ ir „Goldman Sachs“, taip pasielgė norėdamos užpildyti B. Obamos sukurtą politinį vakuumą.
Skaudus kritimas
Ne vien JAV įmonės sunerimo dėl JAV fiskalinio skardžio. TVF vyriausiasis ekonomistas Olivier Blanchardas „fiskalinį skardį“ įvardijo vieną iš dviejų didžiausių grėsmių pasaulinės ekonomikos augimui. Kita jų – euro zonos krizė.
„Manau, pasaulinė recesija nėra labai tikėtina, išskyrus dvi potencialias grėsmes: pirma jų – JAV „fiskalinis skardis“, – aiškino O. Blanchardas CNN. – Tai reikštų recesiją JAV, o kas nutiktų pasauliui – vienas Dievas težino.“
JAV Kongreso biudžeto biuras (CBO) įspėjo, kad kritimas nuo „fiskalinio skardžio“ lemtų, jog JAV ekonomikos augimas kitais metais kristų 2,9 proc., tai reiškia, kad šalies BVP susitrauktų 0,5 procento.
Kitais metais vieno JAV namų ūkio pajamos gali sumažėti 3 500 JAV dolerių (9340 litų). Nedarbo lygis, dabar siekiantis apie 8 proc., nukritus nuo „fiskalinio skardžio“ viršytų 9 procentus. Skaičiuojama, kad bedarbių JAV padaugėtų 2,14 mln.
Kiti ekonomistai teigia, kad JAV ekonomiką „fiskalinis skardis“ sumažintų dar labiau. Pasak Barry Eichengreeno, Kalifornijos universiteto ekonomisto, prognozuojamą JAV ūkio susitraukimą reikėtų padauginti iš dviejų, nes taupymo politika dvigubai daugiau pažeidžia ekonomiką, kai yra labai žemos palūkanų normos. Taip šiuo metu yra ne tik JAV, bet ir didelėje dalyje išsivysčiusio pasaulio. Tad šį kartą valstybės negalės kompensuoti taupymo žalos mažindamos palūkanas.
Pasak TVF, per tris dešimtmečius iki 2009 m. vyriausybės sutaupydamos 1 JAV dolerį ekonomikai pakenkdavo tik puse dolerio. Tačiau pastaraisiais metais dėl griežtesnių šalių biudžetų vienas sutaupytas doleris iš ekonomikos išsiurbdavo nuo 0,9 iki 1,7 JAV dolerio.
Šuolininkai nuo skardžio
Keli JAV politikai, ekonomistai ir pareigūnai teigia, kad geriausia išeitis Amerikai būtų leisti jai nušokti nuo „fiskalinio skardžio“. „Šuolininkais nuo skardžio“ praminti asmenys mano, kad taip būtų žymiai lengviau susitarti dėl biudžeto.
Žinoma, visi trokšta, kad Kongresas pasiektų kompromisą iki Naujųjų metų ir nereikėtų nerti nuo „fiskalinio skardžio“. Tačiau JAV politikai taip susipykę, kad nepanašu, jog pavyks to išvengti. Net jeigu šį antradienį vyksiantys rinkimai bus palankesni respublikonų kandidatui Mittui Romney, naujojo prezidento kadencija prasidėtų tik kitų metų sausio 20 d. – jau įsigaliojus taupymo priemonėms.
Realiausia viltis – kai JAV pradės kristi, politikai pagaliau suvoks atsitrenkimo į žemę žalos mastą ir greitai ras šalies ekonomiką išgelbėsiantį parašiutą.
FAKTAI: „Fiskalinio skardžio“ kaina
„Fiskalinio skardžio“ taupymo priemonių vertė – 600 mlrd. JAV dolerių (1,6 trln. litų), arba 5,1 proc. BVP
„Fiskalinis skardis“ vienos šeimos pajamas vidutiniškai sumažintų 3 500 JAV dolerių (9 340 litų)
Dėl „fiskalinio skardžio“ bedarbių skaičius išaugtų 2,14 milijono, nedarbo lygis nuo dabartinių 8 proc. pakiltų iki 9 proc.
JAV BVP dėl „fiskalinio skardžio“ sumažėtų 0,5 proc.
