„Žinių radijo“ laidoje „Autoįvykis.lt“ direktorius Ernestas Jankovičius teigia, kad pirmiausiai, patekus į eismo įvykį, yra nusiraminti, o tik vėliau pradėti mąstyti, kokių svarbių veiksmų reikėtų imtis.
Dažnai kaltininkas, pripažinęs, kad jis kaltas, bando susitarti. Kodėl jis bando tai padaryti?
Kiek iš savo patirties galiu pasakyti, ko gero, visi kaltininkai bijo, kad jiems pabrangs civilinis draudimas. Tai čia, manau, kad yra pagrindinė priežastis. Kiek jis ten brangs, ar nepabrangs, tai čia, ko gero, žino draudimo įmonės, nes, ko gero, priklauso nuo kiekvieno vairuotojo asmeniškai.
Nukentėjusiam tas neturėtų rūpėti, nes reikia žiūrėti ir savo pusės. Jūs šiandien paimsite 50 eurų, atrodo, kad nieko neįvyko, o galbūt ten, po visomis plastmasėmis, yra didesni pažeidimai ir galbūt su 50 eurų nieko nenuveiksi, gausis meškos paslauga.
Ką daryti, jeigu nei vienas vairuotojas nepripažįsta savo kaltės?
Jeigu nesutinka, kviečiate policiją. Policija visąlaik padės ir išspręs klausimą, ar kaltas, ar nekaltas.
<...> Vertėtų nepamiršti, kad kai remontuojate transporto priemonę, jūs galite gauti pakaitinį automobilį. Kartais draudimai pamiršta tai pasiūlyti. Kalbame apie civilinį draudimą, ne kasko.
Ar visais atvejais galima gauti pakaitinį automobilį?
Man neteko sutikti tokio atvejo, kai neįeina. Būna kiti ginčai dėl nuomos kainos, bet ne vieną kartą ir ne du Lietuvos bankas yra išaiškinęs visus kriterijus. <...> Draudimas sakydavo: jeigu automobilį naudojote pagal poreikį, ar jis jums reikalingas?
Draudimas siūlo važiuoti į vieną jo sutartyje įvardytų servisų. Nuvažiavus į tą servisą, atsiranda įvairiausių niuansų. Reiškia, kad yra įskaičiuojamas nusidėvėjimas, kartais žmonėms reikia sumokėti kažkokią sumą pinigų. Jis ir taip nukentėjo, bet jam vis tiek reikia kažką mokėti ir žmonės pasimeta. Ar čia yra kažkokių apgaulių?
Apgaulių dėl nusidėvėjimo mažai. Dėl serviso, kurį rekomenduoja draudimas, jūs galite nesutikti. <...> Galite remontuoti servise, kuriam norite, nebūtinai jis turi būti sutartinis.
<...> Draudimas dažniausiai klausia – ar jūs imsite išmoką, ar remontuosite automobilį.
Tai reiškia, kad žmogus, pasiėmęs pinigus, iš esmės, jeigu ta žala nėra tokia didelė, gali ir toliau važinėti su aplankstytu automobiliu?
Taip, tik žmogus turi žinoti, kad jeigu jis, neduok Dieve, papuls į avariją antrą kartą ir jam atsirems į tą pačią vietą, pavyzdžiui, bamperį, kitą kartą bus tikrai mažesnė išmoka, nes ta detalė nebuvo sutvarkyta po ankstesnio įvykio. Tad žmogus nukentės labiau. Jeigu ten bus rimtesnė avarija ir norės remontuoti automobilį, tai žmogui gali tekti pridėti pinigų iš savo kišenės.
Dar vienas svarbus niuansas – jeigu jūs, tarkime, patekote į įvykį, esate nukentėjusysis ir paėmėte išmoką, jūs metų laikotarpyje galite persigalvoti ir važiuoti į servisą tvarkyti automobilį. Tą išmoką jūs sumokėsite servisui, bet už papildomus darbus sumokės draudimas.
Tarkime, jūs paėmėte 100 eurų už bamperį, pavažinėjote, galvojote susitvarkysiu pats, o nėra tokių detalės kainų. Tai tada jūs kreipiatės į servisą.
Kiek galima pasitikėti draudimo kompanijų siūlomais sutartiniais servisais?
Visą laiką galite pasitikrinti, paprašyti sąrašo, kokias detales dėjo, keitė. Jie jums turėtų tą parodyti.
<...> Būna skirtingų situacijų – jeigu mašina nauja, faktas, kad ten bus dedama, ko gero, naujos detalės, bet jeigu automobilis senesnis, tai ten jau prasideda – dažniausiai žmonės tikrai nenori mokėti, nes skaičiuojami visi nusidėvėjimo procentai, tai jeigu dėtumėte naujas detales, ko gero, gali tekti primokėti.
Jeigu žmogus nesutinkta primokėti, tada dedamos naudotos detalės arba neoriginalios. Ko gero, reikėtų važiuoti į tą servisą, kuriuo žmogus pasitiki. <...> Autoservisų atstovai turėtų perspėti, kokias detales deda – originalias ar neoriginalias.
