Kokie renovacijos rezultatai ir kaip daugiabučio modernizavimas pakeitė šildymo sąnaudas, pasakoja Klaipėdos ir Varėnos gyventojai bei daugiabučių renovaciją šiuose miestuose administruojančių įmonių atstovai.
Pečiaus nekuria dvejus metus
Maždaug prieš 100 metų pastatytame, 10 butų daugiabutyje uostamiestyje gyvenanti Daiva Ramanauskienė pasakoja, kad šis nestandartinis namas buvo renovuotas prieš dvejus metus. Nuo to laiko namuose nebereikia kūrenti pečiaus – užtenka modernaus dujinio šildymo. Skaičiuojama, kad šis namas po renovacijos sutaupė 53 proc. šilumos energijos.
„Prieš renovaciją kiekvienas gyventojas šildėsi kaip išmanė – kažkas kūreno pečių, kažkas – dujinį katilą. Pamenu, mūsų bute žiemą, nekūrenant pečiaus, temperatūra siekdavo apie 15 laipsnių, o ir pečius, nors labai kokybiškas, netolygiai paskirstydavo šilumą kambariuose. Be to, kaip ir visas namas, jautėme, kad grindys – labai šaltos, nes šiluma išeidavo per senas, medines perdangas. Šaltos būdavo ir sienos“, – pasakoja D. Ramanauskienė. Pašnekovė įsitikinusi, kad taupyti po renovacijos pasidarė paprasčiau ne tik dėl apšiltinto ir sandaresnio namo, bet ir todėl, kad įsirengus modernią šildymo sistemą kiekvienas gyventojas gali reguliuoti temperatūrą savo namuose.
Vienos iš uostamiestyje renovaciją administruojančių įmonių renovacijos vadybininkas Justinas Švatas pasakoja, kad energiškai nuostolingiausių daugiabučių daugiausiai miesto senamiestyje – tai nedideli, praeito amžiaus pradžioje ar dar anksčiau pastatyti namai.
„Artėjant šildymo sezonui jaučiame, kad susidomėjimas renovacija išauga ir šiuo metu turime tikrai nemažai namų, kurie norėtų renovuotis“, – pasakoja J. Švatas. Skaičiuojama, kad pagal įgyvendintų renovacijos projektų skaičių Klaipėda šiuo metu yra 3-oje vietoje tarp visų Lietuvos savivaldybių. Uostamiestyje nuo 2013 m. jau renovuoti 65 daugiabučiai, dar 130-yje namų šiuo metu vyksta renovacijos darbai.
Sumoka beveik 60 proc. mažiau
Prieš kelerius metus Varėnoje renovuoto daugiabučio bendrijos „Dzūkų 21“ pirmininkė Liubovė Chaleckienė skaičiuoja, kad iki renovacijos už 62 kv. m buto šildymą gyventojai sumokėdavo apie 86 eurus, o dabar – maždaug 50 eurų, arba maždaug 58 proc. mažiau. Iki renovacijos daugiabučio energinio efektyvumo buvo itin žema E klasė, tačiau po modernizacijos pavyko pasiekti C kategorijos klasę.
„Ypač didelę įtaką padarė atnaujinta šildymo sistema. Dabar turime termoreguliatorius, kiekvienas gyventojas gali reguliuotis šildymą, kaip jam patinka. O gyvenimo kokybė visai kitokia. Iki renovacijos bute temperatūra pakildavo tik iki 19 laipsnių, o dabar galime gyventi kitaip, su 22 laipsnių šiluma ir mokėdami mažiau“, – dalijasi įspūdžiais L. Chaleckienė.
Varėnos savivaldybėje, kurioje renovuota jau 11 proc. visų daugiabučių, fiksuojami ir dar įspūdingesni šilumos taupymo rezultatai, pastebi vienos iš Varėnoje renovaciją administruojančių įmonių inžinierius gyvenamų namų administravimui Juozapas Pigaga.
„Turime kelis namus, kurie sutaupo ir 70, ir 60 proc. šilumos. Labai iškalbingas pavyzdys yra prieš kelerius metus renovuoti trys šalia esantys daugiabučiai: iki renovacijos už šilumą 1 kv. m gyventojai sumokėdavo beveik 2 eurus, o po renovacijos – maždaug 80 centų. Tačiau labiausiai džiaugiamės tuo, kad mieste beveik nebeliko itin nuostolingų, šilumą „ryjančių“ daugiabučių – nuo pat pradžių stengėmės įtraukti šiuos namus į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir tai pasiteisino. Šiuo metu renovuota maždaug pusė tokią namų“, – sako J. Pigaga.
