Užkrečia geru pavyzdžiu
Kaunietis Olegas Mackevičius yra ne tik dviejų daugiabučių bendrijų pirmininkas, bet administravo savo ir dar kelių namų renovacijos procesus. Jo teigimu, finansiniai klausimai gyventojams yra vieni aktualiausių, žmonės nevengia klausti nuomonės ir patarimų. „Rinkdamiesi renovaciją, žmonės galvoja ne tik apie įsiskolinimą, bet ir padidėsiančią būsto vertės kainą ar mažesnes šildymo sąskaitas. Po renovacijos, už šilumą mokame perpus, o už vandenį net tris kartus mažiau. Gyvenimo sąlygų prieš ir po modernizacijos nepalyginsi. Mūsų namo pavyzdys užkrečiamas, nes kaimynystėje jau renovuoti trys namai, o dar du svarsto apie šią galimybę“, – teigia pašnekovas.
O. Mackevičiaus teigimu, gyventojų rūpestį dėl renovacijos kaštų mažina palyginti nedidelės 3 proc. fiksuotos metinės palūkanos, taip pat 100 proc. renovacijos finansavimas socialiai remtiniems gyventojams. „Patirtis rodo, kad apie 30 proc. namų gyventojų pretenduoja į pilną išlaidų kompensaciją“, – sako O. Mackevičius.
Būdamas bendrijų pirmininku ir administruodamas daugiabučių renovaciją, pašnekovas rūpinosi ir finansinių dokumentų sutvarkymu. „Didesnių problemų tvarkant dokumentus nekilo: banko darbuotojai paaiškina, spaudimo nedaro. Jeigu atsiranda kokie netikslumai, leidžia ištaisyti. Tik reikia turėti omenyje, kad procesas užtrunka“, – teigia O. Mackevičius.
Kreditu rūpinasi bendrija
Pašnekovas pabrėžia, kad renovacijos kreditą ima bendrija – butų savininkams atskirai sutarčių pasirašinėti nereikia. Visgi galimas ir kitas variantas, kai įmokas tiesiogiai bankui perveda butų savininkai.
„Žmonės dažnai klausia, kas būtų atsakingas, jeigu kažkas iš gyventojų nuspręstų piktybiškai nemokėti įmokų. Tai sutartyje su banku numatoma, kad tokiais atvejais kreipiamasi į skolų išieškojimo įmones. Bankas negali paimti bendrijos lėšų“, – tvirtina O. Mackevičius. Pašnekovo teigimu, įprasta praktika – rinktis 20 metų kreditą dėl kurio grąžinimo laiko ir tempų vėliau nusprendžia patys gyventojai. „Mūsų name, išskyrus socialiai remtinus gyventojus, liko tik apie 20 proc. butų, kurie dar nėra grąžinę kredito. Didžioji dauguma nelaukia ir stengiasi atsiskaityti kuo greičiau. Įvykdžius finansinius įsipareigojimus, atsiskleidžia visas renovacijos efektas“, – tikina O. Mackevičius.
Mokama tik pabaigus projektą
„Būsto renovacijos finansavimui iš esmės svarbios dvi sąlygos: ne mažesnis nei 55 ar 60 proc. gyventojų pritarimas ir ne didesnis nei 10 proc. daugiabučio gyventojų įsiskolinimas už komunalines paslaugas“, – teigia Darius Jakubauskas, Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) finansinių priemonių skyriaus vadovas.
Projektams, kurie bus baigti iki šių metų pabaigos, rangos darbų kompensavimas sieks 35 proc., o techninės dokumentacijos ir administravimo – 50 proc. visos sumos. Nuo kitų metų rangos darbų kompensavimas sieks 30 proc., o dokumentacijos ir administravimo kaštams išliks 50 proc. parama. Svarbu pabrėžti, kad 100 proc. kompensavimas taikomas socialiai remtiniems asmenims.
„Paskolos grąžinimas prasideda tik tada, kai objekto renovacija yra pilnai užbaigta ir patvirtinta atsakingų institucijų – tuomet žinoma galutinė renovacijos kaina, valstybės skiriamų lėšų dalis ir kredito dydis. Joks išankstinis avansas rangovams nėra mokamas. Net ir nustačius broko atvejus, už darbą sumokama tik tuomet, kai įvykdomi visi keliami kokybės reikalavimai“ – teigia ekspertas. Norintieji paskolą grąžinti anksčiau, tą gali padaryti bet kada nemokėdami jokių papildomų administravimo mokesčių. „Palūkanų sumokama tiek, kiek naudojamasi pinigais. Todėl padengus kreditą, pavyzdžiui, per metus, ir palūkanos mokamos tik už metus“, – sako D. Jakubauskas.
Pasak jo, finansiniais klausimais dažniausiai rūpinasi už daugiabučio renovaciją atsakingas administratorius. „Gyventojai tik balsuoja ir tvirtina investicinį planą. Sutartis pasirašoma administratoriaus vardu. Dažniausiai administratorius rūpinasi ir įmokų surinkimu bei pervedimu bankui“, – apibendrina D. Jakubauskas.
