Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius pasakoja, kad kiek aktyvesnė renovacija Jonavoje prasidėjo dar 2008 m., kuomet rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti probleminės teritorijos plėtros programą. Vienas iš šios programos tikslų buvo daugiabučių atnaujinimas, todėl pirmieji savivaldybės iniciatyva modernizuoti būstai mieste atsirado dar 2010 m.
„Kadangi iki aktyvios valstybinės renovacijos skatinimo politikos pradžios 2013 m. Jonavoje buvo daugiau kaip 20 atnaujintų daugiabučių, renovacija jonaviečiams buvo pažįstama, o tiesioginis savivaldybės dalyvavimas kėlė pasitikėjimą. Tiesa, valstybės įsitraukimas skatino tai daryti ir gyventojus – jau 2013 m. į Aplinkos ministerijos ir Būsto energijos taupymo agentūros administruojamos programos įgyvendinimą įsitraukė dar 20 namų. Galima sakyti, kad ši programa padėjo katalizuoti spartesnę renovaciją“, – sako meras.
Skeptiško požiūri į renovaciją netrūko
M. Sinkevičius pratęsia, kad daugiau kritiško požiūrio į renovaciją iš gyventojų buvo sulaukta pirmojoje renovacijos bangoje, kuri buvo pradėta dar 2010 m.: „Žmonėms pasitikėjimo nekėlė pažadai, kad bus valstybės parama, nes ji išmokama tik pabaigus darbus, jie norėjo garantijų, kad nesikeis kainos, siekė teisės patiems pasirinkti rangovą, nepasitikėjo viešųjų pirkimų procedūra.“
Anot Jonavoje būstų renovaciją administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojo daugiabučių namų administravimui Bronislovo Liutkaus, prasidėjus renovavimo procesams 2014 m., skeptiškas požiūris į būstų modernizavimą buvo atsinaujinęs, vyravo neigiamos nuotaikos.
„Tai visą laiką kėlė itin daug iššūkių komandai, kuri dirbo su daugiabučiais ir konsultavo juos dėl sprendimų priėmimų. Tačiau laikui bėgant gyventojai pamatė, kad niekas jų apgauti nebando, gyvenimo kokybė išties pagerėja, o šildymo sąskaitos žiemą – sumažėja. Žinoma, panašūs klausimai gyventojams kyla ir dabar, o nuo visų rizikų apsisaugoti neįmanoma. Vis dėlto nuolat augantis modernizuotų daugiabučių skaičius rodo, kad motyvuoti žmones sekasi neblogai“, – teigia B. Liutkus.
Pastatus rinkosi pagal sunaudojamos šilumos kiekį
Renovaciją administruojančios įmonės atstovas pratęsia, kad pirmieji namai savivaldybės renovacijos programai buvo pasirinkti pagal šildymui sunaudojamą šilumos energijos kiekį – tai buvo Sodų g. 37A, Vasario 16-osios g. 13 ir Kęstučio g. 16A.
„Ko gero labiausiai įstrigo Sodų g. 37A esančio daugiabučio renovacija. Šis 1978 m. iškilęs būstas – vienas didžiausių Jonavoje, kuriame yra net 100 butų, todėl gyventojų nuomonių buvo itin daug. Mums teko atkakliai dirbti ir įtikinti namo gyventojus, kad šie suprastų renovacijos naudą. Galiausiai jie pritarė pastato atnaujinimui ir po kiek daugiau kaip pusantrų metų, galėjo džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe“, – teigia B. Liutkus.
Norą renovuoti būstus lėmė kompleksinės priežastys
Kalbėdamas apie priežastis, motyvavusias inicijuoti renovaciją Jonavoje, meras tikina, kad išskirti vieną aspektą sunku, nes jų – daugybė.
„Tai ir noras turėti kitą miesto veidą, ir siekis suteikti galimybę gyventojams turėti visiškai kitą gyvenimo kokybę namuose. Renovacijos galimybės yra didelės, tačiau kiek jomis bus pasinaudota, priklauso nuo butų savininkų sprendimų. Todėl norėję suteikti kuo labiau apčiuopiamą naudą, privalėjome ir vis dar privalome pasakoti gyventojams apie galimas priemones, valstybės paramą, atsakyti į jų klausimus“, – teigia M. Sinkevičius.
B. Liutkus pažymi, kad dar vienas svarbus aspektas, šiandien padedantis motyvuoti gyventojus – daugiabučių aplinkos sutvarkymas.
„Kiekvienais metais savivaldybė tvirtina daugiabučių kiemų sutvarkymo planą, įtraukdama būstus 3 metams į priekį. Į jį papuola vidutiniškai 60-70 proc. renovuojamų pastatų. Tai reiškia, kad 2 iš 3 modernizavimui pritarusių daugiabučių per artimiausius trejus metus galės džiaugtis atnaujinta ir sutvarkyta gyvenamojo namo teritorija“, – sako renovaciją administruojančios įmonės atstovas.
Atnaujinti būstai tampa renovacijos ambasadoriais
Jonavos rajono savivaldybės meras pratęsia, kad pirmasis būstas Jonavoje renovuotas dar 2005 m., tačiau tai buvo įgyvendinta gyventojų bendrijos iniciatyva. Specialisto teigimu, tiek šis, tiek vėlesniais laikotarpiais renovuoti pastatai tapo savotiškais renovacijos Jonavoje ambasadoriais.
„Po truputį Jonavoje dygusių renovuotų daugiabučių gyventojai susilaukdavo daug klausimų – susidomėjimą kėlė jų išvaizda, miestiečiai teiraudavosi apie šildymo reguliavimo sistemą, kainas, gyvenimo kokybę, gaunamas kompensacijas. Tie patys klausimai aktualūs buvo ir prieš 15 ar 5 metus, jie savo svarbos nepraranda iki šiol. Dabar turime daugybę modernizuotų pastatų ir visų jų gyventojai skleisdami renovacijos žinią padeda apsispręsti kitiems jonaviškiams“, – teigia M. Sinkevičius.
Anot B. Liutkaus, nemaža dalis daugiabučių namų gyventojų pasirinko modernius šilumos reguliavimo sprendimus, atliko visus reikalingus šilumos sistemų keitimo darbus, tačiau buvo būstų savininkų, kurie pasirinko tik apšiltinti namą iš išorės.
„Šiandien Jonavos mieste yra 300 daugiabučių, iš kurių atnaujinta jau 50 proc. Džiaugiamės, kad modernizuoti daugiabučius nusprendžia ne tik miesto, bet ir atokesnių teritorijų gyventojai – praktiškai turime bent po vieną atnaujintą būstą kiekvienoje kaimiškoje seniūnijoje. Be to, neseniai kirtome simbolinę ribą – nuo 2014 m. pradėtos vykdyti savivaldybės renovacijos programos atnaujinome lygiai 100 daugiabučių. Tiesa, šie skaičiai ateityje tik augs – šiuo metu renovacijos darbai vyksta dar 32 namuose, o naujam kvietimui esame pateikę 26 paraiškas“, – sako B. Liutkus.
