Skaičiuojama, kad šiandien Vilniuje yra siūloma 4000 butų. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, birželio rezultatai nustebino daugelį. „Metų pradžioje mažai kas tikėjosi, kad bus pasiekti tokie rezultatai. Neišsipildė euro lūkesčiai, kad kainos turėtų kilti. Perkantys būstą investicijai susilaikė nuo ilgalaikių sprendimų ir dabar keičia savo veiksmus“, - pastebi jis.
Bijo griežtėjančių taisyklių
Galima spėti, kad suaktyvėjęs gyventojų susidomėjimas būstu gali atsirasti dėl lapkritį įsigaliosiančių Lietuvos banko atsakingo skolinimosi taisyklių, kurios turi griežtėti. M. Satulevičiaus, teigimu gyventojai dažnai nuvertina savo galimybes skolintis, todėl artėjant griežtėjančioms taisyklėms skuba priimti lemiama sprendimą.
Tuo tarpu nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pastebi, kad žmonės ne tik skaičiuoja, bet tampa optimistiškesni.
„Reikia asmeniškai padėkoti visiems Lietuvos banko tarybos nariams, kad taip supurtė rinką. Žmonės nustojo bijoti agresijos iš Rytų ir manome, kad nebus karo bei galima gyventi“, - teigia jis.
Nauji žaidėjai nebūtinai džiugina
Vis dėlto jis pastebi, kad padidėjusią pasiūlą lėmė spartus naujų plėtotojų padaugėjimas, tačiau tai nebūtinai yra gera žinia, mat tiek projektų rinkoje dar nėra buvę. Jis baiminasi, kad pakankamai daug investuotojų kelia susirūpinimą kaip naujos kompanijos susitvarkys su tokia situacija.
„Rinka tapo gyvesnė ir įdomesnė. Matome daug naujų veidų ir seni žaidėjai labai stipirai pralaimi, mat jų yra tik trečdalis. Vien Vilniuje yra 70 projektų, kuriuose aktyviai parduoda butus. Ir ten pasiūla siekia 3000 butų. Tai rodo, kad yra didelis noras investuoti į NT ir čia didžiausią naudą turės vartotojai“, - pabrėžia A. Avulis, argumentuodamas tuo, kad prieš 18 mėnesių pasiūla siekė tik 2000 būtų rinkoje.
Jo teigimu, kainos yra stabilios, tagi burbulo scenrijaus nereikia tikėtis.
„Metų pabaigoje pasiūla augo, bet pardavimai buvo vangūs. Investutojai neturi galimybių didinti kainas. Šiandien daugiau parduodama prestižiniame ir brangesniame segmente“, - svarsto A. Avulis.
Manau, kad. Labai gerai pamenu 2006 metus, kai labai sparčiai augo pasiūla ir daugelis kompanijų nesuvaldė projektų, buvo pastatyta prastos kokybės būstų, o daugelis kompanijų žlugo.
Paskolų nesirenka
Tuo tarpu paskolas imančio gyventojo portretas išlieka toks pat, nors žmonės šiandien skolinasi bene mažiausiai visoje Europos Sąjungoje.
„Klientai daug nesikeičia – 25 metų žmogus, turintis šeimą ir aukštąjį išsilavinimą. Tik apie trečdalis būsto sandoriai yra vykdomi skolinantis bankuose, kiti tai daro savo lėšomis. Akivaizdu, kad žmonės turi pinigų. Jau daugiau skolinamasi atsakingai ir žmonės vis mažesnę pajamų dalį skiria paskolos mokėjimui“, - pasakoja banko „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanavičiaus teigimu, antras ketvirtis buvo rekordinis ir bankų užklausos išaugo beveik penktadaliu.
„Birželį tokių duomenų nematėm nuo 2009 metų. Vis dažniau kreipiasi jauni asmenys. Jie neturi ilgos kreditų istorijos, tačiau jau yra pirkę prekes lizingu, taigi ateina pasiruošę“ – sako jis.
Vis dėlto, anot A. Bogdanavičiaus, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti tūkstančius eurų.
„Į bankus ateina geri ar pakankamai geri klientai, bet juos riboja pajamų ir kredito santykis. Yra turėję reikalų su bankais. Didžiojoje dalyje žmonės kreipiasi tik į vieną finansų įstaigas ir nebando lyginti sąlygų. Kitose šalyse kainas vertina daug aktyviau“, - pasakoja jis, sakydamas, kad galima sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
