Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.
„Patinka mums ar nepatinka, bet absoliuti dauguma Lietuvos miestiečių gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose su kolektyvinio šildymo sistema. Per Nepriklausomybės laikotarpį daugiabučių šildymo sistemos faktiškai buvo „modernizuojamos“ individualiai: kas papildomų „radiatorių“ prisikabino, kas reguliavimo čiaupus išsukinėjo, o kai kas net balkonus šildyti pradėjo.
Žinoma, po tokių „racionalizacijų“ šildymas tampa dar labiau išbalansuotas: vieni šąla, o kiti atvirais langais vėsinasi. Tačiau visi moka pagal plotą, nors šildymo kokybė toli gražu nevienoda“, – komentavo asociacija.
Savavališkai šildymo sistemas remontuoja vis rečiau
Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo centro Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovas Juozas Paulėkas skaičiavo, kad Vilniaus mieste yra apie 5050 daugiabučių gyvenamųjų namų.
„Pasitaiko atvejų, kad nesuderinus su namo administratoriumi ar bendrija, vykdant remonto ar rekonstrukcijos darbus bute, daugiabučių namų savininkai keičiant senus šildymo prietaisus sumontuoja didesnio galingumo ir taip išbalansuoja namo šildymo sistemą.
Dėl šios priežasties namo vidaus šildymo sistemos paskirstoma šiluma netolygiai pasiekia likusius namo gyventojus. Džiugi žinia ta, kad tokių atvejų pasitaiko vis rečiau. Gyventojai tampa vis labiau sąmoningesni ir pilietiškesni prieš kaimynus, todėl remonto ar rekonstrukcijos darbus atlieka susiderinę su namo administratoriumi ar bendrija“, – tikino šilumos tinklų specialistas.
Anot jo, senesnės statybos daugiabučiuose namuose šilumos punktai yra rūsio patalpose, kurios yra rakinamos, namo gyventojai be prižiūrėtojo į šias patalpas patekti negali.
„Jeigu namo gyventojai susiduria su problema, kai vieni butai šyla per daug yra perkaitinami, o kiti šąla, namo gyventojai turi kreiptis į savo namą prižiūrinčią įmonę.
Prižiūrėtojas turi tinkamai sureguliuoti šildymo sistemą. Jeigu name nėra šildymo sistemos reguliavimo įrenginių arba ji veikia netinkamai, tokią įrangą reikėtų pakeisti nauja“, – sakė Juozas Paulėkas.
Tikina, kad daugiabučius prižiūri, diegia naujas sistemas
Bendrovės „Mano būsto priežiūra“ vadovas Julius Žilinskas sakė, kad bendrovė daugiabučiuose diegia ir ateityje aktyviai diegs energijos taupymo sprendimus, kurie mažina energijos resursų vartojimą ir prisideda prie CO2 emisijos mažinimo.
„Tai leidžia mūsų klientams gauti mažesnes sąskaitas už šildymą ir neabejotinai prisideda prie tvaraus energijos vartojimo stiprinimo. Tam, kad energijos resursai būtų naudojami taupiai, akivaizdu, kad šilumą namams turi tiekti sutvarkyti ir automatizuoti šilumos punktai, realiu laiku reaguojantys į išorės temperatūrų pokyčius.
Noriu pabrėžti, kad mūsų prižiūrimuose namuose didžioji dauguma šilumos punktų yra renovuoti ir automatizuoti. Tačiau dar didesnį šilumos taupymo efektyvumą galima pasiekti šilumos punktuose įdiegus nuotolinio valdymo modulius. Jų dėka šilumos padavimas į patalpas būtų vykdomas atsižvelgiant ne tik į lauko, bet ir vidaus patalpų temperatūrą. Nuotoliniu būdu valdant šilumos padavimą į butus, galima sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos“, – pasakojo J. Žilinskas.
Didžioji ir mažoji renovacijos
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Jurgita Černeckienė sakė, kad gyventojams sutaupyti padėtų daugiabučių renovacija.
„Didžioji renovacija apima sienų, stogų, perdangų šiltinimą, langų keitimą kaip kada, nes žmonės dažniausiai juos jau būna pasikeitę savarankiškai. Taip pat modernizuojama šildymo sistema, sudedami automatiniai reguliatoriai. Šiuo metu šiluma daugiabučiuose paskirstoma netolygiai, nes kai kurie gyventojai piktybiškai ir savarankiškai tvarko radiatorius, prisijungia jų daugiau nei galima. Tai išbalansuoja viso daugiabučio sistema, vienuose butuose būna šalta, o kituose jau per karšta.
Renovacijos metu gali būti diegiami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Dažniausiai tai būna saulės kolektoriai vandeniui šildyti. Jie integruojami ir į karšto vandens ir gyvatukų sistemą. Tad vasarą didelę dalį energijos pastatas ir gauna iš saulės kolektorių. Senieji daugiabučiai turi didžiulius plokščius stogus, ant kurių puikiai galima įrengti saulės kolektorius“, – komentavo KTU mokslininkė.
Jos teigimu, gyventojai gali rinktis ir mažąją renovaciją.
„Ji apima šilumos punkto modernizavimą ir atnaujinamą. Šios renovacijos metu minimaliai kišimasi į butus, dauguma darbų atliekama šilumos punktuose, pagrindinėse vamzdynų magistralėse.
Investicijos mažojoje renovacijoje mažesnės“, – sakė mokslininkė.
Tarša ir šildymas
Anot J. Černeckienės, Lietuvoje apie 75 proc. visų daugiabučių reikia renovuoti.
„Dabar kai Europos Sąjunga kalba apie taršą ir skaičiuoja, kur ją reikėtų mums sumažinti, tai pirmiausia reikėtų mums rūpintis savo senais pastatais. Juk tarša auga gaminant vis daugiau energijos, kuri reikalinga šildyti daugiabučiams. Kiekviena šilumos kilovatvalandė palieka savo CO2 pėdsaką“, – sakė specialistė.
Ji sutiko, kad žmonės vangiai domisi renovacija, jai priešinasi.
„Siūlyčiau žmonėms labiau įsitraukti į investicinio plano rengimą. Bet kokia renovacija prasideda šio plano parengimu. Tačiau rinkoje dažnu atveju planas padaromas formaliai, neskiriant didelio dėmesio. Gyventojams reikėtų užduoti daug klausimų investicinio plano rengėjams, aiškintis, klausinėti. Priešinimasis renovacijai vyksta dėl nežinojimo.
Taip pat problemų ir nepasitenkinimo gali kilti todėl, kad renovacijos metu skiriama pastato apšiltinimui, pamirštant apie jo vėdinimo sistemą. Kai senas daugiabutis turi plyšių vėdinimas vyksta savaime. Tačiau renovacijos metu atlikus pastato apšiltinimą visi plyšiai uždangstomi. Bet vėdinimas vis tiek reikalingas, tad nors renovacija ir atlikta, bet žmonės tokiame daugiabutyje vis tiek jaučiasi blogai. Jiems trūksta vėdinimo, oras patalpoje tampa troškus, gali imti kauptis pelėsis. Tad svarbu ne tik šiltinti, bet ir įrengti daugiabutyje vėdinimą“, – komentavo J. Černeckienė.
Anot jo, gyventojai, kurie prieš kelis metus pasidarė renovaciją jau išlošė, nes už šildymą moka mažiau.
„Tačiau dabar galime matyti priešingą situaciją, žmonės gaudami dideles šildymo sąskaitas, aktyviau domėsis renovacija. Tik jeigu bus paklausa, tada augs ir statybos, remonto kainos.
Tad atlikus renovaciją teks ilgiau laukti jos atsiperkamumo, nes gyventojai nemažai lėšų bus išleidę statybos darbams“, – sakė specialistė.
Siūlo atidėti mokėjimus, tačiau žmonės tuo ne itin aktyviai domisi
Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas pasakojo, kad neseniai buvo nuspręsta fiksuoti sąskaitų augimą iki 35 proc., o likusią mokėjimų dalį atidėti.
Tai reiškia, kad šia galimybe pasinaudoti nusprendę gyventojai mokės 35 proc. didesnę sąskaitą už šildymą ir karštą vandenį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Likusi suma bus kaupiama iki šildymo sezono pabaigos ir apmokama lygiomis dalimis pagal pasirinktą mokėjimo terminą – nuo 1 iki 18 mėnesių.
Matome, kad mūsų klientai dažniausiai mokėjimus atsideda ir prašo išskirstyti juos per 6 mėnesius, per vasaros sezoną. Jie pasirenką laikotarpį nuo vieno šildymo sezono iki kito. Toks pasirinkimas logiškiausias, juk nusikėlus mokėjimus kitam šildymo sezonui tektų apmokėti ir naujas sąskaitas ir pernykštes“, – pasakojo šilumos tinklų specialistas.
Pasak jo, mokėjimų atidėjimas yra pasirenkamas.
„Geriausia, kai patys gyventojai įvertinę savo finansinę padėtį nusprendžia, nori atidėti mokėjimus ar ne. Klientai tikino nenorintys, kad automatiškai visiems būtų atidedami mokėjimai.
Net kai išplatinome informacinį pranešimą apie galimybę atidėti mokėjimus, nes visi gyventojai jį suprato. Nemaža dalis, ypač vyresnio amžiaus žmonių mums skambino , o kiti ir fiziškai atėjo prašyti, kad tik neatidėtume automatiškai jų mokėjimų. Didesnė dalis žmonių nori sumokėti sąskaitas, jas gavę. O atidėjimas jiems asocijuojasi su skolomis“, – komentavo L. Jakubauskas.
Anot jo, daugiau atidėjimų prašymų tikimasi vasario mėnesį, kai šildymo sąskaitos bus didžiausios.
„O dabar matome, kad dažniau atidėti mokėjimus prašo didelių būstų savininkai, kurie turi daugiau mokėti už šildymą“, – sakė šilumos tinklų specialistas.
