Panevėžys – per dešimtmetį didžiausios gyventojų dalies netekęs miestas. Ten dešimtadaliu mažiau žmonių, vietoje buvusių 100 tūkst., dabar beliko 89 tūkst.
Taip kalba panevėžiečiai:
„Nėra darbų. Pramonė žlugus, ką čia veikti?“
„Jaunų žmonių per mažai, pramogų per mažai, darbo per mažai. Gamyklos visos užsidarė valdiškos, individualios darbuotojų labai nepriima.“
„Uždarbiai geresni užsieny, čia uždarbiai menki.“
„Panevėžiečiai nori pasaulio pamatyti. Daugiau galimybių pagyventi, išvažiuoti, išbandyti kitur. Pabandžius kitur ne visad noris grįžt.“
„Viskas žlugo, miestai turėjo plėstis. Kodėl Vilnius plečiasi iš visų šonų, o čia kaip kaimas pasidarė.“
Gyventojų mažėja ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Mūsų Lietuvoje jau nebėra trys milijonai, rodo Statistikos departamento surašymo duomenys. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo maždaug 233 tūkstančiais ir dabar yra 2 mln. 810 tūkst.
„Nulėmė neigiama tarptautinė emigracija. Mūsų daugiau emigravo nei imigravo ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Daugiau numirė negu gimė“, – teigia Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė.
O per 30 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik milijonu. Prieš 10 metų šalyje gyveno dar daugiau kaip 3 mln. Lietuvos gyventojų toliau mažėja, anot demografų, pirmiausia dėl ekonominių priežasčių – geresnio gyvenimo daug tautiečių ir toliau ieško užsienyje, o moterys per mažai gimdo vaikų. Jei ir toliau bus toks mažas gimstamumas, demografai perspėja nesistebėti, jei po dešimtmečio kito beliksime vos 2 milijonai gyventojų.
„Toliau tikrai mažėsime. Amžiaus struktūra, patikslinta gyventojų surašymo metu, labai nepalanki tolimesniam demografiniam gyvybingumui. Mažų vaikų labai maža. Gerokai mažiau negu vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus. Vietoje išeinančių kartų ateis gerokai mažesnės dabartinių vaikų kartos“, – sako demografė Vladislava Stankūnienė.
Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo visuose didmiesčiuose, išskyrus Vilnių. Sostinėje dabar gyvena 4 proc. daugiau arba 556 tūkstančiai žmonių. Tai – penktadalis šalies gyventojų. O Šiauliuose gyventojų sumažėjo 8 proc., Klaipėdoje ir Kaune – po 6 procentus. Kaune gyventojų jau mažiau nei 300 tūkstančių. Labiausiai nukentėjo Pagėgių, Skuodo, Pakruojo, Kelmės ir Ignalinos rajono savivaldybės, praradusios penktadalį gyventojų.
„Didėja regioniniai skirtumai. Atokesnių teritorijų gyventojai turi mažesnes galimybes išsilavinimo, sveikatos apsaugos, darbo vietų“, – sako sociologė Rūta Ubarevičienė.
Visgi mažėjant gyventojų didmiesčiuose, jų vis daugiau apsigyvena priemiesčiuose. Štai Klaipėdos rajone per dešimtmetį gyventojų padaugėjo 11 proc., Kauno rajone 7 proc., Vilniaus rajone 1 proc.
„Miestų centruose žmonių mažėja, bet periferinėse teritorijose žmonių daugėja. Vilniuje, už miegamųjų rajonų, kur buvo kaimai, patenka į miesto teritoriją, žmonių daugėja, jaunesni yra. Lietuva tampa senukų šalimi – jaunimo iki 30 metų vis mažiau, o vis didesnė dalis priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių. Beje, pensinio amžiaus moterų yra beveik dvigubai daugiau nei vyrų“, – teigia Statistikos departamento darbuotoja Jana Vanagė.
Didžiąją dalį gyventojų vis dar sudaro susituokusieji ir per dešimtmetį ši tendencija nepasikeitė.
Surašymo duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenė išlieka pakankamai homogeniška. Vertinant pagal tautybę, 85 proc. yra lietuviai, didžiausia tautinė mažuma šalyje lieka lenkai, po jų seka rusai ir baltarusiai. Kitų šalių piliečiai sudaro vos pusę procento gyventojų.
74 proc. Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei ir per dešimtmetį tokių sumažėjo 3 proc. 4 proc. gyventojų save priskiria stačiatikiams, kitos religinės bendruomenės nesiekia nė vieno procento, tarp kurių yra ir naujų – deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.
