Įmonės „ProGroup“ vadovo Lauryno Filipavičiaus nuomone, pasaulinė krizė tarsi aštuonkojis čiuptuvais apraizgo visas gyvenimo sritis, apima vis daugiau segmentų ir daro juos pažeidžiamus.
Pirmiausia krizė kerta per reklamą – mažinamas biudžetas, o atsigavimas įvyksta vėliausiai.
Krizė buvo naudinga
Kaip sekėsi plėtoti verslą per krizę ir jai atslūgstant? – „Balsas.lt savaitė“ klausė L. Filipavičiaus.
Nepaisant prieš kelerius metus sumažėjusio biudžeto komunikacijai ar kiek pasikeitusio klientų požiūrio į komunikaciją, ekonominiai pokyčiai suteikė aiškumo visai komunikacijos industrijai Lietuvoje.
Pakilo paslaugų kokybė, labiau išgryninta rinka, pakilo reikalavimai agentūroms bei gimė daug naujų alternatyvių komunikacijos priemonių, o tai savotiškai atnešė naudos visiems.
Kitaip nei kiti, savo versle pasirinkome plėtros strategiją ir išaugome tiek suteiktų paslaugų, jų kokybės, tiek klientų ir darbuotojų prasme. Manau, kad vidinis nusiteikimas – kovoti ne tik su ekonomine recesija, bet ir priešintis masiniam pesimizmui – buvo teisingas. Be to, negalima tapatinti kompanijų reklamos ir viešųjų ryšių biudžeto – ekonominis nuosmukis juos paveikė skirtingai, reklamos biudžetas smuko gerokai stipriau nei viešųjų ryšių.
Ar bijote naujos krizės bangos?
Ekonomikos krizės nėra tokios baisios, kokie baisūs yra neplanuoti valdžios sprendimai. Esu tikras, kad lietuviai yra geri vadovai ir gali sėkmingai laviruoti net ir ekonominiu sunkmečiu. tiesa, reikia pripažinti, kad net geriausiems strategams gali tekti koreguoti savo sprendimus, sulaukus netikėtų įstatymų pakeitimų, ypač susijusių su mokesčiais.
Deja, kartais įstatymų pasikeitimai yra priimami tam, kad duotų momentinę naudą, bet dažnai padaro ir ilgalaikę žalą. Tad krizės tikrai nebijome, bet prabusti vieną rytą pasikeitusiame mokesčių pasaulyje nebūtų gera dienos pradžia.
Geriausia kova su ekonomikos sunkmečiu – laiku sureaguoti ir optimizmas, o ne baimė ar pasidavimas masinei panikai.
Prisitaikymas prie klientų
Ar krizė pakeitė klientų įpročius ir kaip pavyko prie jų prisitaikyti?
Nepaisant didesnių reikalavimų paslaugų tiekėjams, atsirado daugiau supratingumo. Noras eiti tikslo link kartu tapo svarbiausiu sėkmės veiksniu, atnešusiu naudos ne tik mums, bet ir mūsų klientams. Daugiau dėmesio skyrėme kokybei, mažiau – kiekybei.
Taip pat atidžiau įsiklausoma į įdomesnių sprendimų siūlymus ir norima juos įgyvendinti. Asmeniškai sveikinu visus savo klientus, pasiryžusius tokiems žingsniams, sutikusiems juos žengti, nes rezultatas – akivaizdus konkurencinis pranašumas.
Kokiuose segmentuose po krizės labiausiai atsigavo reklama?
Deja, bet ji dar toli gražu nėra grįžusi į lygį iki krizės. Manau, reikia dar ne vienų metų, kol atsigaus visa komunikacija, o ne tik reklama.
Kaip dabar laikosi reklamos sektorius?
Ne tik reklamos, bet ir visos komunikacijos rinka su viltimi žiūri į priekį. Lietuvoje laukiama ateinančių Seimo rinkimų ir tikimasi, kad nebus daugiau netikėtumų ne tik pasaulyje, bet ir iš Lietuvos valdžios pusės.
Profesionalai nebankrutuoja
Ar daug konkurentų bankrutavo?
Visi profesionalūs komunikacijos rinkos dalyviai atlaikė sunkmetį, o tie, kas bankrutavo, – nebuvo šios rinkos tikrieji dalyviai, nebent jų pasitraukimas buvo planuotas.
Ar sutiktumėte su ekonomistų nuomone, kad Lietuvoje yra per mažas bankrotų skaičius, todėl versle atsiranda daug nekonkurencingų įmonių?
Bankrotų skaičius konkurencingumo problemos neišspręstų, o tik padidintų „Sodros“ klubo narių skaičių.
Interesų suderinamumas
Kokie politiniai sprendimai, jūsų nuomone, padėtų suderinti jūsų, kaip verslininko, bei samdomų darbuotojų interesus?
Kuo mažiau politikų kišasi į verslą – tuo jam geriau. Samdomų darbuotojų ir darbdavio interesai turi būti aiškiai suderinami ir aptariami pačioje pradžioje, nes tiek darbdavys, tiek darbuotojas siekia to paties tikslo.
Valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti ateinančioms kartoms, didinti jos potencialą, o ne bandyti kontroliuoti ar varžyti verslą.
Deja, potencialo problema Lietuvoje su kiekviena diena tampa vis aktualesnė. Ateinanti nauja karta ne visada atitinka darbdavio ar tuo labiau klientų keliamus kokybės, darbo ir kitus reikalavimus.
Preliminariai skaičiuoju, kad tik vienas iš kelių dešimčių žmonių gali pradėti dirbti komunikacijos srityje ir sugebėti atitikti kliento, agentūrų kokybinius reikalavimus bei eiti į priekį su darboviete, klientais.
Ką manote apie minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą?
Mums tai neturi jokios įtakos. Kažkas teisingai yra pastebėjęs: jeigu darbdavys tesugeba darbuotojui mokėti tik minimalią algą ir ne daugiau, jis turėtų savęs paklausti, ar tikrai teisingai kuria savo verslą.
Gal pasidalytumėte sėkmingo verslo plėtojimo receptais?
Būtina tikėti tuo, ką darai, ir niekam nenusileisti dėl to kovojant.
