Jei naktį ar savaitgalį paryčiais iš miegų pažadino trumpoji žinutė, negalvokite, kad jus prisiminė slaptas gerbėjas. Greičiausiai ją atsiuntė pigiau pomidorus parduodantis prekybos centras ar sulieknėti siūlantis sporto klubas.
Vis siūlo pasikeisti tepalus
Beveik ketverius metus klaipėdietį trumposiomis žinutėmis atakavo autoservisas, kuriame jis apsilankė vos vieną kartą.
Grįžtant iš poliklinikos ir netikėtai sugedus automobiliui, vyras užsuko į artimiausią automobilių remonto įmonę. Tuomet jis nesitikėjo, kad šis atsitiktinis apsilankymas gerokai apkartins gyvenimą.
Atsiimant suremontuotą automobilį, vyrą nustebino gana didelės paslaugų kainos. Tad jis iškart įspėjo, kad šio autoserviso paslaugomis daugiau nesinaudos.
Nepaisant įspėjimo, klaipėdietis nuolat sulaukdavo reklaminių žinučių į mobilųjį telefoną. Vyrui jos taip nusibodo, kad neiškentęs kelis kartus jis kreipėsi į autoserviso administraciją ir vadovus liautis siųsti jam žinutes ir iš viso išbraukti iš savo duomenų bazės.
Šiems pažadėjus, kad žinučių siuntimas bus nutrauktas, kitądien jis vėl sulaukdavo žinutės su nauju pasiūlymu, pavyzdžiui, pakeisti automobiliui tepalus.
Sutikimo neturi
„Autoserviso nuolaidų kortelės neturiu. Gal ant pildomo specialaus autoserviso blanko ir daviau sutikimą dėl reklamos“, – svarstė pašnekovas, tačiau vėliau įmonės vadovas patikino tokio sutikimo neturįs. O telefonas ir toliau pypsėdavo nuo reklaminių žinučių.
Vyras bandė kreiptis į vartotojų teises ginančią tarnybą, tačiau nesėkmingai. Vairuotojas sakė jau nebeįsivaizduojąs, kaip galėtų apsiginti nuo įkyrių paslaugos siūlytojų.
Tačiau jis nėra vienintelis, atsidūręs panašioje situacijoje. Dažnas klaipėdietis pripažįsta, kad reklama ar paslaugų siūlymas telefonu kartais prilygsta vos ne šantažui.
Vilioja solidžiais prizais
Jei perėjus didžiuliu prekybos centru susigundytum užpildyti visas siūlomas anketas, būtų galima turėti mažiausiai tris automobilius ir ištisus metus atostogauti skirtinguose šiltųjų kraštų kurortuose.
Būtent tokiomis dovanomis pirkėjai dažnai viliojami mainais už jų privačius duomenis. O kur dar gausybė nuolaidų kortelių, kurias žmonės parduotuvėse gauna mainais už savo asmens duomenis.
Tačiau klaipėdiečiai pastebi, kad vietoj loterijos organizatorių skambučių apie laimėtą solidų prizą būna užverčiami reklaminėmis žinutėmis.
Kai kurie per dieną sulaukia iki dešimties pačių įvairiausių pasiūlymų. Pastebima, kad reklaminių žinučių srautas suaktyvėja po algų ir artėjant savaitgaliui.
Nors didžiausias trumpųjų žinučių antplūdis būna dienos metu, tačiau pasiūlymo pigiau apsipirkti prekybos centre ar įsigyti abonementą sporto klube galite sulaukti ir naktimis.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Aurelija Grikinaitė patvirtino, kad ši institucija vis dažniau sulaukia sunerimusių žmonių skambučių ir elektroninių laiškų dėl gaunamų laiškų su raginimais dalyvauti žaidimuose, akcijose ir laimėti piniginius prizus.
Žmonės teiraujasi, kokiu būdu skambinančios bendrovės gauna jų duomenis ir ar tai teisėta. Jie taip pat skundžiasi dėl galbūt neteisėtai tvarkomų jų asmens duomenų.
Duomenis pateikia užsakovai
Bendrovės TEO Komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis patikino, kad, teikdama telerinkodaros ar pardavimo telefonu paslaugas, „Lintel“ naudoja tik tokių paslaugų užsakovų pateiktas duomenų bazes.
Už šių duomenų bazių sudarymą ir valdymą atsako užsakovai.
„Įprastai mūsų klientams privatūs asmenys pateikia savo kontaktinius duomenis ir išankstinius sutikimus tiesioginei rinkodarai, pirkdami prekes ir paslaugas, dalyvaudami lojalumo akcijose ir kitais teisėtais būdais. Žmonės, pageidaujantys atsisakyti tiesioginės rinkodaros
skambučių, bet kada turi teisę kreiptis į užsakovus ir pareikšti savo nesutikimą, į kurį privaloma sureaguoti. Sulaukę tokių prašymų, juos būtinai perduodame savo klientams“, – sakė A.Bubnelis.
Tačiau jis mano, kad nuotolinis paslaugų ir prekių pirkimas telefonu ar internetu taps vis populiaresnis ir svarbesnis.
„Akivaizdu, jog klientai vertina galimybę greitai ir patogiai įsigyti paslaugas ir prekes, gauti naujausią informaciją, geriausius pasiūlymus. Vis dėlto susidūrus su klientų nenoru tęsti pokalbį, konsultantai nedelsdami atsiprašo už sutrukdymą ir pokalbis būna nutraukiamas“, – patikino pašnekovas.
KOMENTARAI:
Milda Deimantė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja
Reklamos įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Už šiame straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, už šių reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą galima taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Jeigu, esant išreikštam nesutikimui gauti bendrovės pranešimus, žmogus vis tiek gauna nepageidaujamą reklamą, tokiu atveju reikėtų kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją arba Maisto ir veterinarijos tarnybą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo nustatymo bei pažeidimo protokolo surašymo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi minėtų institucijų surašytus pažeidimo protokolus, priima nutarimus bei skiria ekonomines sankcijas nepageidaujamos reklamos skleidėjui.
Akcijų ir lojalumo kortelių sistema nėra reglamentuota teisės aktais. Tačiau informacija apie jas, kortelės išdavimo taisyklės turi būti aiškios ir neklaidinančios. Vartotojas su lojalumo programos taisyklėmis privalo būti supažindinamas iš anksto, prieš užpildydamas anketą. Verslo subjektui nėra uždrausta numatyti sąlygos, jog vartotojas, norėdamas naudotis bendrovės akcijomis ir nuolaidų sistema, turi nurodyti tam tikrus kontaktus, kuriais gali būti siunčiami pranešimai, tačiau tam reikalingas kortelės turėtojo sutikimas.
Aušra Gučienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja
Žmonės visuomet turėtų būti budrūs ir beatodairiškai neteikti savo asmens duomenų įvairių akcijų, žaidimų, loterijų organizatoriams. Apsisprendus dalyvauti, reikėtų labai atidžiai skaityti akcijų taisykles, pasiūlymus, o pildant siūlomas anketas, atkreipti dėmesį į jose pateikiamą ar panašiai formuluojamą klausimą „Ar sutinkate nurodytais kontaktiniais duomenimis gauti reklaminius pranešimus, išskirtinius pasiūlymus ir kitą informaciją?“
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą, t.y. tik turėdami asmens sutikimą įvairių akcijų ir žaidimų organizatoriai turi teisę siųsti pasiūlymus, kvietimus dalyvauti akcijose, žaidimuose ar loterijose.Kartais žmonės pateikia savo asmens duomenis ir sąmoningai ar per neapdairumą duoda sutikimą gauti laiškus ir pasiūlymus nurodytais kontaktais, o vėliau apie duotą sutikimą pamiršta.
Net ir turėdami jūsų sutikimą duomenų valdytojai (žaidimų ir loterijų organizatoriai) privalo nustatyti konkretų asmens duomenų, tvarkomų tiesioginės rinkodaros tikslu, saugojimo terminą. Žmogus turi teisę žinoti, būti informuotas apie savo asmens duomenų tvarkymą. Kiekvienas asmuo turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys tiesioginės rinkodaros tikslais, nenurodydamas nesutikimo motyvų. Duomenų subjektams būtina žinoti, jog net ir davę savo sutikimą gauti informaciją rinkodaros tikslais, jie gali bet kada pakeisti savo nuomonę ir turi teisę bet kuriuo metu šį sutikimą nutraukti. Tuomet duomenų valdytojas privalo nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir informuoti duomenų gavėjus.
Sandra LUKOŠIŪTĖ